Naujienos

Tarptautinis „Erasmus+“ seminaras „Language Policy and the European Strategies“ Lisabonoje

2022-12-19

Gruodžio pradžioje Lisabonoje (Portugalija) vyko tarptautinis „Erasmus+“ seminaras “Language Policy and the European Strategies” (liet. Kalbų politika ir Europos strategijos), kuris buvo skirtas visų formaliojo švietimo sektorių – bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo ir studijų – institucijų atstovams. Šioje konferencijoje dalyvavo keturios atstovės iš Lietuvos: Simona Briedienė (Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), Rasa Sadlauskienė (Kauno „Saulės“ gimnazija), Kristina Martinavičiutė  (Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centras) ir Giedrė Raudonienė (Telšių „Germanto“ progimnazija, „eTwinning“ ambasadorė). Pagrindinis šio renginio tikslas – kurti partnerystes tarp institucijų iš keturių pakviestų dalyvauti sektorių, siekiant rengti projektus daugiakalbystės tema. Buvo pristatytos gairės ir informacija, skirta įkvėpti visus dalyvius – tarp jų ir tuos, kurie turi mažai ar nedaug patirties planuojant ir plėtojant europinių partnerysčių projektus, ir tuos, kurie jau turi patirties plėtojant projektus daugiakalbėms grupėms, ir yra suinteresuoti strategine plėtra.

Konferenciją pradėjo ir moderavo „Erasmus+“ švietimo ir mokymo nacionalinės agentūros direktorė Cristina Perdigão. Ji pasveikino visus dalyvius ir pranešėjus tardama sveikinimo žodį portugalų kalba su vertimu į anglų kalbą. Konferencijoje pranešimus skaitė ir tyrimus pristatė universitetų profesoriai, tyrėjai, švietimo ministerijos atstovai ir Europos komisijos atstovai. Pranešėjai dalinosi tyrimų medžiagomis ir akcentavo svarbias problemas ir jų sprendimo būdus daugiakalbystės tema.

Pasak Europos Komisijos atstovės Portugalijoje, Europos Sąjungoje kalbama 24 oficialiosios kalbomis, tačiau susiduriama su sunkumais suprasti kitas kalbas. Pasaulio kompleksiškumas, įtrauktis, kalbų mokymasis yra šiandieniniai prioritetai. Daugiakultūriškumas reikalingas mokymuisi visam gyvenimui. Mokyklose šiandien pastebima tendencija, kad jauni žmonės puikiai kalba antra kalba, tačiau prasčiau sekasi mokytis trečiosios ar daugiau kalbų. Tik 36 proc. jaunų žmonių geba sklandžiai komunikuoti užsienio kalba. Pranešėja pasidalino asmeniniu pavyzdžiu, kuomet studijuodama Vokietijoje, išmoko vokiečių kalbą, pažino kultūrą. Mokymasis užsienio kalbos svetur yra geriausias būdas mokiniams ir studentams. 2023 m. didžiausias dėmesys bus skiriamas skaitmeninėms ir kalbų kompetencijoms stiprinti, pagrindiniai prioritetai programoje „Erasmus+“ bus būtent šių kompetencijų vystymui.

Portugalijos Švietimo ministras João Costa teigė, kad programa „Erasmus+“ suteikia plačias galimybes. Jis pats buvo vienas iš pirmųjų dalyvių programoje „Erasmus+“, pradininkų, studijavusių doktorantūrą Nyderlanduose. Jis akcentavo, kad Lisabonoje gyvena 94 tautybių piliečiai, kurie kalba skirtomis kalbomis. Todėl daugiakalbystės tema artima Lisabonai, miestas atviras skirtingoms kultūroms ir šalims. Jis mano, kad būtina dalintis patirtimi tarp skirtingų šalių siekiant suvaldyti besikeičiančią mokymosi aplinką, būti lankstiems priimant naujus iššūkius. Daugiakalbystės ir socializacijos, pasak ministro, galima išmokti ir ugdytis skirtingose aplinkose, nebūtinai mokantis klasėje, tačiau prisitaikant prie aplinkos. Ministras save išbandė studijuodamas pagal „Erasmus+“, vėliau dėstydamas skirtingose šalyse, ieškodamas savo identiteto.  Jo manymu, šiomis dienomis dar susiduriama su sunkumais priimant kitas kalbas ir tautas. Tą patį kalbėjo ir pranešėja iš Norvegijos universiteto Nayr Ibrahim, kalbanti anglų ir afrikiečių kalbomis, ji pasidalino patirtimi apie skirtingas tarmes Norvegijoje ir iš to kylančius bendravimo ir supratimo iššūkius. Ji identifikavo problemą, kuomet pakeitus gyvenamąją vietą privaloma kalbėti vietos kalba, taip pamirštama gimtoji kalba. Pranešėja teigė, kad daugiakalbystė yra Europos širdis, vizija ir ateitis, bet mes turime švęsti ne daugiakalbystę, bet translingviniškumą, bendraudami tarptautiniais žodžiais, kuriais galime rasti bendrumą. Daugiakalbystė turi būti susijusi su kultūra, švietimo sistema ir kalbų kompleksiškumu, ji akcentavo, kad nereikia paslėpti kalbų, bet jas reikia integruoti į ugdymą, į tyrimus ir į bendravimą. Profesorius iš Suomijos Janne Pölönen pristatė Suomijos iniciatyvas skatinant daugiakalbystę. Jis pateikė mokslinius tyrimus bei publikacijas, kuriose kalbama, kaip užtikrinti daugiakalbystę moksle bei įgyvendinti UNESCO rekomendaciją apie atvirą mokslą. Jis akcentavo, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami skirtingomis kalbomis, atsižvelgiant į skirtingų šalių žmones, o tyrimų rezultatai vėliau turi būti išverčiami ir viešinami skirtingomis kalbomis, ne tik anglų kalba. Europos Parlamento biuro Portugalijoje vadovas Pedro Valente kalbėjo apie Europos Sąjungoje sukurtą platformą, kurioje galima bendrauti ir pristatyti savo idėjas savo kalba, ne tik anglų. Jis iškėlė klausimą: kokia daugiakalbystės kaina? Parlamente yra kalbama 24 kalbomis ir posėdžių metu organizuojamas vertimas. Taigi, vidutiniškai per metus – 1 mlrd. eur arba 2 eur kiekvienam ES piliečiui. Ar mes esame pasiruošę mokėti šią kainą?

Kitas pranešėjas profesorius Manuel Conceição baigė doktorantūros studijas Portugalijoje, dirbo mobilumo ir įtraukties tyrimų mokymosi procese temomis. Pranešėjas pristatė terminologiją ir techninio įgyvendinimo sunkumus. Profesorius pristatė knygas „Mobility and inclusion in multilingual Europe. The Mime vademecum“ ir „Advances in interdisciplinary language policy“. Jis dalijosi patarimais, iššūkiais ir galimybėmis plečiant kalbinį kontekstą, atveriant naujas galimybes Portugalijoje. Kalbų žemėlapis Europos žemėlapio kontekste yra nauja sąvoka, todėl yra iššūkis suvaldyti visas kalbas viename kontekste. Profesorius pabrėžė, kad reikalinga strategija ir politinė valia. Šiame kontekste reikalinga įtrauktis ir mobilumas. Skaitmenizacija yra vienas iš pagrindinių įrankių daugiakalbystės ir įtraukties įgyvendinimo kontekste. Konferencijos metu ir kiti pranešėjai akcentavo daugiakalbystės temą ir su ja susijusias problemas.

Dabartiniame pasaulyje daugiakalbystė yra būtina kritinio mąstymo kompetencija, kuri turi būti lavinama mokyklose, įtraukiama į ugdymo procesą ir į Erasmus+ projektus. Taigi, daugiakalbystė yra iššūkis kiekvienai švietimo įstaigai, nes tautos ir šalys maišosi tarpusavyje ir daugėja mokinių mokyklose kalbančių įvairiomis kalbomis. Kaip galime keisti savo požiūrį? Kokie mūsų prioritetai? Klausimų daugiau nei atsakymų, bet viena aišku, kad mes, mokytojai, mokiniams esame tarsi keltas į  bendrystę ir įsitraukimą į kasdienį gyvenimą savo šalyje.

Informaciją parengė ir nuotraukomis pasidalino:

Simona Briedienė (Lietuvos jūreivystės akademija) Kristina Martinavičiutė (Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centras), Rasa Sadlauskienė (Kauno „Saulės” gimnazija) ir Giedrė Raudonienė (Telšių „Germanto” progimnazija, „eTwinning“ ambasadorė Lietuvoje).

 

Naujienų kategorijos

Žymos