Projektinė veikla kaip motyvacija

2008-02-21

Man kaip užsienio kalbos mokytojai dažnai tenka susidurti su situacija, kai vaikas nejaučia būtinumo mokytis užsienio kalbos, kai tam nėra „išorinio“ poreikio. Su kitomis kalbomis kalbančių pasaulių dauguma vaikų kontaktuoja labai retai, dalis jų neturi galimybių „gyvai“ bendrauti su angliškai, vokiškai, prancūziškai ar ispaniškai kalbančiais bendraamžiais. Visus savo komunikacinius poreikius vaikai gali patenkinti vartodami gimtąją kalbą. Kaip skatinti moksleivių motyvaciją mokytis užsienio kalbų (ir ne tik), kad šis noras išliktų ilgam?

Pradinės mokyklos moksleiviai yra aktyvūs, žingeidūs ir smalsūs. Jie mėgsta mokytis „tarp kitko“, t.y. žaidžiant, dainuojant, piešiant, judant. Tačiau laikui bėgant šis noras mokytis silpnėja, mokytojui būna vis sunkiau skatinti mokinių norą mokytis užsienio kalbos. Paaugliai dažnai supranta mokymąsi kaip pareigą, deja, ne visada malonią. Tačiau jie mielai bendrauja su panašaus amžiaus vaikinais ir merginomis, ieško naujų pažinčių, naujų kontaktų. Be to, moksleiviai nemažai laiko praleidžia prie kompiuterio, bendraudami pokalbių kambariuose (chat), naudodami Skype programą arba tiesiog susirašinėdami elektroninio pašto pagalba.

Šis poreikis bendrauti gali tapti kertiniu akmeniu, keliant moksleivių motyvaciją, o geriausias būdas sujungti norą bendrauti su būtinumu mokytis užsienio kalbų yra dalyvavimas tarptautiniuose projektuose. Europos Komisijos eTwinning programa leidžia realizuoti moksleivių bei mokytojų drąsiausius ir įdomiausius planus, susirasti draugų, naujų kontaktų, įgyti naujų žinių bei įtvirtinti jau turimas. Kame gi slypi projektinio darbo sėkmės receptas? Ko gero vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nerastume. Bet, manau, pradėti „paiešką“ turėtume nuo mokytojo ir jo noro organizuoti savo darbą kitaip. Nesu visiška optimiste ir puikiai suprantu, jog visada buvo ir bus vienas – kitas moksleivis, kuris niekada ir niekur nenori dalyvauti, mokyklos gyvenimu nesidomi ir gyvena savo uždarame pasaulyje. Ką bedarytume, čia ko gero nepadės niekas. Bet manau, jog mokytojas, norintis įsitraukti į projektinę veiklą bei norintis įtraukti į ją savo mokinius, visada suras bendraminčių komandą. Iš patirties žinau, jog laikui bėgant projekto dalyvių skaičius gali keistis, tačiau visada išlieka tikrų entuziastų branduolys, kurių aktyvumas užkrečia ir pritraukia daugiau norinčių dalyvauti projekte.

Be jokios abejonės projekto sėkmė priklauso ir nuo projekto partnerių, jų darbo ir tarptautinio bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžių. Todėl patarčiau labai išsamiai aptarti savo veiklos planus dar prieš pradedant projektą. Tai leistų ne tik sudaryti planą ir išvengti netikėtumų darbo eigoje, bet ir padėtų išsiaiškinti, kokiam darbui nusiteikęs potencialus jūsų projekto partneris.

Kadangi vykdant eTwinning projektus asmeninis susitikimas su partneriais dažnai neįmanomas, svarbus yra bendravimas kitais lygmenimis. Moksleiviai rašo laiškus, dainuoja, vaidina, piešia, filmuoja arba fotografuoja ne tik sau ir/arba mokytojui, tačiau pristato savo veiklą savo bendraamžiams kitoje šalyje. Kūrybiškai atlikti namų darbus, parašyti laišką arba rašinėlį, kurį skaitys vaikinas arba mergina kitoje Europos šalyje, – tai tikra užduotis realiam gyvenimui. Čia pastebimas vaikų noras pasirodyti geriau, pristatyti save ir savo veiklą įdomiau, originaliau. Kitas labai svarbus dalykas yra tas, jog moksleiviai gali patys įtakoti darbo eigą, aptarti tolimesnius projekto planus.

Kalbant apie projekto vykdymą, norėčiau pabrėžti ne tik darbo tarp mokyklų – partnerių svarbą. Labai svarbi yra ir darbo atmosfera grupėje. Pradedant projektą mokytojas turės skirti daug dėmesio darbo organizavimui, užduočių pasiskirstymui, jų atlikimo laiko nustatymui. Dažnai iškyla ir kitos problemos, susijusios su techniniais klausimais. Moksleiviai, ypač jaunesnio amžiaus, nežino kartais dalykų, kurie mums atrodo elementariais. Kaip išsiusti elektroninį laišką? Kaip išsaugoti dokumentą? Kaip prisegti nuotrauką? Tačiau vaikai greitai mokosi, ir mokytojui į pagalbą gali ateiti tuos klausimus išmanantis moksleivis. O toks arba tokie visada bus Jūsų grupėje!

Kaip jau minėjau, sėkmingas darbas neįmanomas be mokytojo ir moksleivių tarpusavio bendravimo, tam tikro ryšio tarp grupės narių. Teigiama darbo atmosfera teigiamai įtakoja ir darbo kokybę. Vaikai kaip ir suaugusieji nori būti reikalingi. Paprašykite pagalbos, patarimo, jei ko nors nežinote arba neišmanote. Įvertinkite gerai atliktą darbą, pagirkite net mažą pasiekimą, pastebėkite pastangas, parašykite trumpą laiškelį į moksleivio elektroninį paštą ir Jus pamatysite, tai padės motyvuoti Jūsų mokinius, paskatins juos prisijungti prie aktyvios projektinės veiklos.

Pabaigoje norėčiau pabrėžti, jog vykdant eTwinning projektus turime prisiminti, kad svarbus yra ne tik rezultatas, bet ir procesas. Dalyvavimas eTwinning programoje leidžia ne tik susipažinti su kitų šalių moksleiviais ir mokytojais, bet ir geriau pažinti tuos, kurie dirba ir mokosi kartu su Jumis.

Konsuela Liaskovskaja, „Žaros“ vidurinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja