Programos „eTwinning“ Lietuvoje analizė – bendruomenė, tobulėjimas ir geresnė ugdymo kokybė

2025-12-02

Vilniaus universiteto mokslininkių tyrimas, atliktas Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) užsakymu, patvirtina programos „eTwinning“ naudą Lietuvos švietimui. Tyrimas parodė, kad programa ženkliai prisideda prie mokytojų profesinio ir asmeninio tobulėjimo, gerina ugdymo kokybę ir kuria bendruomenę.

Nauda mokytojams – asmeninis ir profesinis tobulėjimas

Tyrimo duomenimis, „eTwinning“ projektai yra vertinami kaip efektyvus būdas mokytojams tobulinti tiek savo asmenines, tiek profesines kompetencijas. Dalyviai programą vieningai vadina „tobuliausiu neformalizuotu kvalifikacijos tobulinimo būdu“, leidžiančiu įgyti praktinės patirties lyderystės, projektinės veiklos, tarpkultūrinio bendravimo, skaitmeninio raštingumo srityse, patobulinti užsienio kalbos žinias ir išplėsti partnerių tinklą visoje Europoje.

Viena tyrimą atlikusių Vilniaus universiteto mokslininkių dr. Simona Kontrimienė pabrėžia: „Mūsų atlikta kiekybinė analizė rodo, kad net 69% dalyvių mano, jog „eTwinning“ padeda jiems tobulėti. Jie mano, kad dalyvaujant programoje labiausiai patobulinamos tarpkultūrinės ir komunikacinės kompetencijos, kūrybiškumo ir skaitmeniniai gebėjimai. Šios kompetencijos ir jų tobulinimas itin svarbūs šiuolaikiniams pedagogams“.

Geresnė ugdymo kokybė ir didesnė įtrauktis

Dalyvavimas „eTwinning“ projektuose tiesiogiai atsiliepia kasdieniam darbui klasėje –  pagerėja ugdymo kokybė. Pedagogai pastebi, kad dalyvavimas programoje didina mokinių motyvaciją, lavina kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, darbo tarpkultūrinėje komandoje ir sprendimų priėmimo įgūdžius, kurie yra itin svarbūs šiuolaikinėje visuomenėje. Be to, mokytojų teigimu „eTwinning“ projektai prisideda ir prie įtraukties didinimo.

Tyrėja dr. Justina Garbauskaitė-Jakimovska priduria: „eTwinning“ projektuose integruojami keli dalykai, atliekamos įvairesnės veiklos, taigi mokymasis tampa prasmingesnis ir susietas su realiu pasauliu. Tai skatina mokinius labiau įsitraukti į procesą. Be to, tai leidžia efektyviau integruoti specialiųjų poreikių turinčius ar mokymosi sunkumų patiriančius mokinius, kuriems suteikiama galimybė atsiskleisti. Tai didina jų pasitikėjimą savimi ir mokymosi motyvaciją.“

Bendruomenės kūrimas ir tarptautinis bendradarbiavimas

„eTwinning“ projektų metu užsimezga tvirti ir ilgalaikiai ryšiai tarp Lietuvos ir užsienio mokytojų. Tyrimo dalyviai pabrėžia, kad dalyvavimas „eTwinning“ dažnai yra pirmasis žingsnis link glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir galimybė tobulėti tarptautinių projektų rengimo srityje. Neretai „eTwinning“ projektai sėkmingai perauga į didesnius „Erasmus+“ ar kitus tarptautinius projektus. Programa sudaro unikalias sąlygas tarpkultūriniam dialogui, geriausių praktikų dalijimuisi ir europinės tapatybės formavimui.

Tyrimą atlikusios VU mokslininkės dr. Sandros Kairės teigimu, kalbant su mokytojais labai ryškus „eTwinning“ kaip bendruomenės aspektas. „Mokytojams tai erdvė veikti kitaip, kurti tvarius ryšius ir ilgalaikes partnerystes.“

Rekomendacijos tobulinimui ir ateities vizija

Programa itin sėkmingai veikia Lietuvoje, tačiau tyrimas atskleidė kelias tobulinimo kryptis, susijusias su bendruomenės stiprinimu ir komunikacijos apie programą tikslingumu. Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad komunikacijoje apie programą turėtų būti pabrėžiamos konkrečios jos naudos mokytojams ir ugdymui. Taip pat labai svarbu išsaugoti ir stiprinti „eTwinning“ bendruomenę, kuri yra esminis programos elementas.

Tyrimo grupės vadovė Rūta Bružienė akcentuoja esmę: „Tyrimas patvirtina, kad „eTwinning“ yra svarbi erdvė profesiniam augimui ir ugdymo kokybei gerinti. Svarbiausias sėkmės variklis yra stipri bendruomenė ir apčiuopiamas administracijos palaikymas, todėl kritiškai svarbu, kad visos ugdymo įstaigos ne tik palaikytų, bet ir aktyviai prisidėtų prie šios iniciatyvos vystymo ir plėtojimo, užtikrinant tolesnį programos augimą Lietuvoje ir glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą“.

Su tyrimo ataskaita galite susipažinti čia.