Programai „eTwinning“ 20 metų: mokytojų bendruomenė, kuri sujungia ir įkvepia

2025-12-15

Prieš du dešimtmečius gimė drąsi idėja: o kas, jei Europos mokytojai galėtų bendradarbiauti internetu, kad praturtintų savo pamokas, dalytųsi vertybėmis ir atvertų naujus langus į pasaulį tiek mokytojams, tiek mokiniams?

Iš šios idėjos gimė programa „eTwinning“, kurios pagrindinė misija – skatinti mokytojus iš skirtingų šalių kurti bendrus projektus bei integruoti juos į savo pamokų turinį aktyviai įtraukiant mokinius per individualias bei grupines veiklas, bendradarbiavimą su kitų šalių mokiniais virtualiai. Per 20 gyvavimo metų „eTwinning“ išaugo į daugiau nei 1,2 milijono mokytojų bendruomenę, jungiančią daugiau nei 300 000 mokyklų iš 43 šalių. Beje, galima pasidžiaugti, kad Lietuva užima 3 vietą pagal „eTwinning“ dalyvių skaičių 100 000 gyventojų tarp visų „eTwinning“ dalyvaujančių šalių. Europoje, kur demokratinės vertybės pastaraisiais metais yra išbandomos, „eTwinning“ yra praktiškas ir vilties teikiantis pavyzdys, kaip gali atrodyti tarptautinis bendradarbiavimas švietimo srityje ir kokią prasmę jis teikia kiekvienam švietimo sistemos dalyviui.

Per 20 metų programa išgyveno daug pokyčių, transformavosi į brandžią ir palaikančią bendruomenę, leidžiančią net ir gyvenant mažiausiame Lietuvos ar kitos šalies miestelyje patirti tarptautinio švietimo patirtį, pažinti kitas kultūras, į ugdymo programą įtraukti tokias temas kaip pilietiškumas, kova su klimato kaita, tautiniai ir religiniai skirtumai, pagarba žmogaus teisėms, dezinformacijos atpažinimas, emocinė sveikata, skaitmeniniai ir gyvenimo įgūdžiai.

Mokyklos ir klasės „be sienų“

Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokytojai programoje dalyvauja jau 18 metų, o šiemet pelnė ir europinį apdovanojimą „eTwinning“ mokykla 2025-2026“ ženklelį. Viena iš mokytojų, kuri prieš 18 metų įsitraukė į „eTwinning“ – pradinio ugdymo mokytoja Jūratė Šimienė. Ji teigia, kad prisijungė dėl galimybės bendrauti ir bendradarbiauti su mokytojais bei mokiniais iš kitų šalių, atrasti naujas kultūras, pasikeisti patirtimi. „Norėjosi klasės „be sienų“. Taip pat skatino noras dirbti pamokose kitaip, ieškoti įdomesnių, kūrybiškesnių ugdymo formų, suteikti vaikams daugiau kūrybinės laisvės ir praktinės veiklos, kurioje žinios įgyjamos per patyrimą, komandinius iššūkius, technologijas ir smalsumą. „eTwinning“ projektai leido išbandyti kitokį ugdymo modelį – mokinys tampa aktyvus kūrėjas, ne pasyvus klausytojas. Mokytojus motyvavo ir galimybė naudoti skaitmeninius įrankius, tobulinti savo anglų kalbos bei informacinių technologijų kompetencijas, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, mokymuose, stažuotėse. Laikui bėgant ši veikla tapo nebe papildoma, o natūralia mokyklos gyvenimo dalimi“, – patirtimi dalinasi Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokytoja Jūratė Šimienė.

Nors dalis Lietuvos mokytojų ir mokyklų jau aktyviai įsitraukę į „eTwinning“, tačiau vis dar yra tokių, kurie nedrįsta jungtis prie platformos. Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė, „eTwinning“ ambasadorė Vilija Sušinskienė, viena pirmųjų iš Lietuvos įsitraukė į „eTwinning“ veiklą ir padėjo įsitraukti savo mokyklos mokytojams. Mokyklos vadovė sako, siekiant aktyvaus ir prasmingo mokytojų dalyvavimo tarptautinėse veiklose ypač reikšmingas mokyklos vadovų palaikymas,  todėl kad tas palaikymas atsirastų, organizuojami seminarai mokyklų vadovams, „eTwinning“ ambasadoriai dalyvauja direktorių pasitarimuose bei ten pristato programos naudą ne tik mokytojui, bet ir mokiniams.

V. Sušinskienei pritaria ir kita programos „eTwinning“ ambasadorė Loreta Tarvydienė, kuri tarptautinių projektų sūkurį pagavo jau prieš dvidešimt kelis metus, išbandė įvairias mainų programas. Ji įsitikinusi, kad dalyvavimas tarptautiniuose projektuose didina mokymo įstaigos prestižą, matomumą ir bendruomeniškumą, o tai kuria atviresnę, bendradarbiaujančią aplinką bei pritraukia motyvuotų mokytojų ir mokinių.

Projektų veiklos kaip motyvacinė priemonė vaikams

Anot pradinio ugdymo mokytojos Jūratės Šimienės, mokiniams labiausiai patinka tokie projektai, kurių tema yra jiems artima, kuriuose galima veikti kūrybiškai (kurti, piešti, programuoti, bendradarbiauti), eksperimentuoti, naudotis technologijomis, įvairiais skaitmeniniais įrankiais ir patiems kurti apčiuopiamą rezultatą. „Vaikams labai svarbu, kad veikla būtų įdomi, įtraukianti. Mokiniai dažnai pabrėžia, kad jiems svarbu bendravimas su vaikais iš kitų šalių – jie jaučiasi pasaulio dalimi, ne tik vienos klasės nariais“, – mokinių poreikius vardina ilgus metus „eTwinning“ dalyvaujanti J. Šimienė.

Alytaus Dzūkijos mokyklos direktorei Vilijai Sušinskienei labai įsiminė vienos mokytojos pasakyta mintis: „eTwinning“ klasėje žiūrime kaip į nuotykį: nuo partnerio ieškojimo iki darbo „Twinspace“ erdvėje ir vaikams taip ir pristatau „turėsime nuotykį“. Pasak V. Sušinskienės, malonu klausytis, kai mokytojas veiklą pristato taip nuoširdžiai.

„Jeigu mokytojas įsitraukia keletą metų iš eilės, tai jis tikrai tuo tiki. Mokytojų šiais laikais joks vadovas neprivers, tokių galių mes neturime – turime tik galių motyvuoti, įkvėpti, kad tai naudinga. Mokytojas turi pats patikėti, kad tai naudinga jam ir jo mokiniams, tuomet jis dalyvauja. Tie, kurie pabando mato, kad tikrai naudinga – net nemotyvuoti vaikai, kurie nenori dirbti pamokoje, jie įsitraukia per projektus. Manau, kad tai gali būti viena iš didžiausių motyvacinių priemonių“, – neabejoja Vilija Sušinskienė, matanti „eTwinning“ poveikį Lietuvos mokykloms bei mokytojams nuo pat programos atsiradimo pradžios.

Utenos Dauniškio gimnazijos fizikos bei astronomijos mokytoja metodininkė Loreta Tarvydienė pasakoja apie savo sugalvotą metodiką siekiant įtraukti mokinius į tarptautinius projektus. „Rugpjūčio pabaigoje, artėjant mokslo metams, pradedu planuoti „eTwinning“ projekto idėjas, kurias būtų galima pasiūlyti mokiniams. Jos turi būti ne tik įdomios ir prasmingos, bet ir papildyti arba pagilinti netipines pamokų temas. Šias veiklas integruoju į ugdymo turinį. Darbai vyksta ne tik per mano pamokas, bet ir per kitų dalykų, pavyzdžiui, informacinių technologijų pamokas – mokiniai kuria projektų pristatymus, avatarus ar logotipus. Per fizikos ar astronomijos pamokas vykdome projekto veiklas, pvz., konstruojame katapultas, makaronų tiltus, bepiločius oro balionus, stebime astronominį dangų ar realiu laiku internete sekame asteroidus. Taip pat organizuojame nuotolinius susitikimus su kitų šalių mokiniais, per kuriuos vyksta įvairios varžybos ir pristatymai“, – atskleidžia L. Tarvydienė. Pasak mokytojos, įdomiausia mokiniams – veiklų atlikimo procesas, bendravimas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais iš kitų šalių, savo atliktų darbų pristatymas.

Tyrimas Lietuvoje atskleidė įsitraukimo priežastis ir naudas

„eTwinning“ švenčiant 20-metį, Lietuvoje atliktas programos tyrimas*, atsakantis į klausimus, kokią naudą Lietuvos mokytojams ir mokyklų bendruomenės teikia ši programa. „eTwinning“ platformoje užsiregistravę ir aktyviai veikia 2689 vartotojai iš Lietuvos (ikimokyklinio ugdymo specialistai, bendrojo ugdymo mokytojai, logopedai, mokyklų psichologai, mokyklų vadovai ir vadovų pavaduotojai), o tyrime dalyvavo 432 mokymo įstaigų darbuotojai.  Daugiausiai – 55 proc. apklausos dalyvių dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 19 proc. progimnazijose, 16 proc. – gimnazijose, 8 proc.  pagrindinėse mokyklose, likę 2,4 proc. – pradinėse, profesinėse mokyklose ir daugiafunkciuose centruose.

Pagal tyrimo duomenis, pagrindinė priežastis, skatinanti prisijungti prie programos „eTwinning“ yra asmeninė motyvacija. Didžioji dauguma – 90 proc. dalyvių nurodo, kad galimybė gerai praleisti laiką yra pagrindinis motyvuojantis veiksnys. Asmeninis tobulėjimas motyvuoja 60 proc. dalyvių, o profesinis – 61 proc. Mokytojai nurodė, kad įsitraukti į šią programą juos paskatino smalsumas ir noras išbandyti naujus mokymo metodus, kurie paįvairintų ir praturtintų ugdymo procesą.

Didžiausiu programos „eTwinning“ pranašumu dalyviai laiko galimybę bendrauti užsienio kalba (tai nurodė 288 tyrimo dalyviai), taip pat turinio įvairovė (nurodė 273 dalyviai) ir individualizuotos projektų kūrimo galimybės (nurodė 249 dalyviai).

_______________________________________________________

Šis straipsnis publikuotas žurnale „Reitingai“, 2025 m. gruodį. 

*Tyrimą atliko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkių (Rūta Bružienė, Simona Kontrimienė, Justina Garbauskaitė-Jakimovska, Sandra Kairė) komanda.

Nacionalinių „eTwinning“ apdovanojimų akimirka. Iš kairės į dešinę:  „eTwinning“ ambasadorė Vilija Sušinskienė, Klaipėdos universiteto Pedagogikos katedros dėstytoja Raminta Birgėlienė, „eTwinning“ ambasadorės Loreta Tarvydienė, Danguolė Vaitmonienė, Larisa Tichonova. Tautvydo Juknevičiaus nuotr.