fbpx

Naujienos

Mentorystės praktikos tobulinimas pasitelkiant bendradarbiavimo pokalbius

2017 kovo 16

Dažnai pabrėžiama, kad mentorystė ypač naudinga pradedantiesiems mokytojams. Šiame straipsnyje Rachelė Lofthouse nagrinėja mentorystės vaidmenį ir procesus.

Su pradedančiaisiais mokytojais dirbantis mentorius teikia jiems paramą ir stengiasi užtikrinti, kad kuruojami mokytojai gerintų profesinę kvalifikaciją, žinias ir įgūdžius. Mentorius dažniausiai būna atitinkamos patirties turintis kolega iš tos pačios mokyklos. Mentorystė taip pat padeda nutiesti tiltą tarp pirminio mokytojų rengimo ir visiško jų užimtumo. Kai kuriais atvejais mentoriai netgi turi teisę nuspręsti arba pateikti įrodymus, kad naujas mokytojas įgijo reikalingos profesinės kompetencijos.

Nors mentorystei gali būti keliami įvairūs nacionaliniai ir kultūriniai lūkesčiai, mentoriaus ir kuruojamo asmens pokalbiai dažnai būna panašūs. Deja, daugelyje švietimo sistemų mokytojų profesiniam tobulinimuisi skirtas laikas ribotas, todėl labai svarbu, kai jeigu toks laikas numatomas būtent mentorystei, profesinis dialogas būtų įdomus ir produktyvus.

Bendra mentorystės arba ugdomojo vadovavimo pokalbių dalis yra tikslai (dažniausiai susiję su mokymu ir mokymusi) – svarstoma, kokiems tikslams reiktų teikti pirmenybę, stengiamasi, kad tikslai būtų realūs ir išmatuojami, vertinama pažanga jų siekiant ir teikiami atsiliepimai prieš iškeliant naujus tikslus. Visa tai gali tapti visiškai įtraukiančia veikla. Tačiau pridėjus dėl darbo krūvio kylantį spaudimą, nerimą dėl to, kad reiks vertinti arba būti vertinamiems, mentorystės pokalbiai gali riboti. Patys pokalbiai gali būti vertinami dvejomai – vieni žmonės lailo tokius pokalbius ypatingai svarbiais, o kitiems galbūt atrodo, kad jie gana paviršutiniški.

Kaip užtikrinti, kad mentorystė skatintų tikro mokymosi procesus?

Mentorystės pokalbiai gali tapti pokyčių pradžios vieta, nes jų metu aptariami svarbūs profesinės praktikos aspektai ir nauja profesinė tapatybė, gali būti naudingi ir naujam mokytojui, ir mentoriui. Įmanoma sukurti tikrai vertingą mentorystės patirtį, ir pokalbiai čia užima svarbią vietą.

Pasitikėjimui tenka ypatingai svarbus vaidmuo, bet jis negali būti apsimestinis. Būtina sukurti galimybes nagrinėti problemas be baimės sulaukti bausmės. Turi būti pagarbiai vertinama bendra patirtis, kurią gali pasiūlyti per mentorystės santykius užsimezganti unikali partnerystė. Netgi visiškai neseniai pradėję dirbti mokytojai turi ką pasiūlyti savo mentoriams, taigi mentorystė gali būti abipusis dialogas.
 
Geresnius mentorystės pokalbius mokytojams gali padėti vesti mokslinių tyrimų pamokos. Jungtinėje Karalystėje atlikus mokytojų ugdomojo vadovavimo tyrimų projektą mes pradėjome profesinį dialogą vertinti įvairiais ugdomojo vadovavimo aspektais:

Pirmiausia būtina skatinti. Geri mentoriai žino, kaip paskatinti kuruojamą asmenį apmąstyti savo veiklą ir priimti sprendimus. Tačiau jie taip pat žino, kada sustoti ir leisti pradedančiajam mokytojui pačiam imtis iniciatyvos. Mentoriai sugeba susirasti ir naudoti prieinamas mokymosi priemones. Vieni naudoja pamokų vaizdo įrašus (savo ir kuruojamų mokytojų), kiti žymisi pastabas apie tam tikrus sutartus pamokos aspektus, kartkartėmis pradedantieji mokytojai pildo profesinio mokymosi žurnalą, iš kurio gimsta klausimai diskusijoms.

Antra, mentoriai turi nukreipti diskusiją. Jie gali, pavyzdžiui, nagrinėti kritinius mokymo ir mokymosi aspektus arba pamoką kaip visumą, kad padėtų pradedančiajam mokytojui aptarti platesnes su mokymu ir mokymusi susijusias temas, arba nagrinėti „svarbias idėjas“ apie mokyklos, atskirų asmenų ir visuomenės santykius.

Galiausiai, svarbu išmintingai vesti mokymosi pokalbį. Geras mentorius seka savo balso toną ir stengiasi išlaikyti jį neutralų ir susidomėjusį bei skatinti atviras diskusijas. Jie sukuria galimybes kuruojamam asmeniui mąstyti „į priekį“, atsigręžti atgal ir žvelgti į šonus. Pokalbis taip pat palaikomas suvokus jo prasmę ir vertę. Mentorius ir pradedantysis mokytojas turi drauge vystyti dinamišką pokalbį, kurio metu jie galėtų dalytis problemomis, kelti klausimus ir į juos atsakyti, mąstyti plačiau ir ieškoti sprendimų.

Mentorystė gali pasitarnauti stiprinant ryšius tarp kolegų. Ji turėtų paskatinti tvirtų profesinių santykių tinklo susikūrimą, kuris įgalintų ir naujus mokytojus imtis aktyvaus vaidmens ir tenkinti mokyklos bendruomenės poreikius. Pokalbiams tenka svarbus vaidmuo atveriant šį potencialą.

Dr. RACHELĖ LOFTHOUSE yra vyresnioji pedagogikos dėstytoja prie Niukaslio universiteto veikiančioje Pedagogikos, komunikacijos ir kalbų mokykloje. Ji taip pat dirba partnerystės plėtros direktore Mokymosi ir mokymo mokslinių tyrimų centre. Rachelė Lofthouse ypatingai domisi mokytojų ir pedagogų profesiniu mokymusi, grindžiamu naujoviška pedagogika, ir ugdomojo vadovavimo bei mentorystės mokymo programų ir praktikos tobulinimu. Galite ją stebėti socialiniame tinkle „Twitter“ @DrRLofthouse

 

Šaltinis – School Education Gateway

Naujienų kategorijos

Žymos