Kuo mums buvo naudingas seminaras Krokuvoje?

2012-03-09

Vasario 23-26  dienomis įvyko tarptautinis kontaktinis eTwinning seminaras Krokuvoje, Lenkijoje. Seminare dalyvavo 56 direktoriai bei mokytojai iš įvairių Europos šalių: Čekijos, Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos, Prancūzijos, Slovakijos, Vengrijos ir Latvijos.  Seminaro parnešėjai taip pat buvo atvykę iš Didžiosios Britanijos, Suomijos bei Kanados. Seminaras atnešė tikrai daug naudos – pradedant nuo gautų teigiamų emocijų bendraujant ir mezgant kontaktus, baigiant praktinėmis žiniomis, kurias bus galima pritaikyti darbe ir paįvairinti kasdienybę naujovėmis.

Seminaro metu buvo stengiamasi paaiškinti dalyviams, kaip eTwinning gali padėti visokio tipo mokykloms (profesinių, pradinių, vidurinių) paįvairinti mokymą naudojantis eTwinning įrankiais. Pirmiausia, dalyviai buvo supažindinti su elementariais žingsniais, kaip galima užregistruoti eTwinning projektą, kokias galimybes siūlo eTwinning platforma internete, kokie įrankiai padeda užmegzti norimus kontaktus, bei kokie įrankiai padeda palaikyti sklandų eTwinning projekto vystymąsi TwinSpace erdvėje. Pranešėjai nustebino paaiškinę, kaip paprasta užregistruoti eTwinning projektą, daug paprasčiau nei bet kurį kitą tarptautinį projektą (tai atliekama tiesiog savo eTwinning darbastalyje, jei turite idėją ir kontaktus). Pranešėjai akcentavo, kad eTwinning projektas yra toks pat įdomus mokiniams, kaip ir naudingas mokytojams, tačiau dokumentacijos ir darbo čia reikia įdėti kur kas mažiau, nei pavyzdžiui, mainų projektuose.

Varšuvos universiteto kalbų dėstytoja Elżbieta Gajek pristatė partnerių paieškos principus ir eTwinning programos privalumus švietimo sistemoje. Pranešėja teigė, jog didelę įtaką mokykloje gali turėti  vadovai, motyvuodami savo kolektyvą domėtis programos teikiama nauda ir galimybėmis.  E. Gajek pabrėžė, jog mokytojai ir mokiniai siekia ne tik įsisavinti konkrečias žinias, bet ir mokosi problemų sprendimo būdų. Projektinės veiklos metodas mokytojams suteikia galimybę integruotai organizuoti mokymosi procesą. eTwinning projekto kūrimas skatina mokytojus savo žinias ir idėjas derinti su kitų žiniomis, laikytis bendrų susitarimų, pristatyti idėjas ir dirbti komandoje.

Apie eTwinning naudą savo mintimis dalinosi Marek Fularz, pradinės mokyklos pavaduotojas iš Lenkijos. M. Fulaz mokykla eTwinning pagalba bendradarbiauja ir kuria eTwinning projektus jau beveik 7 metus. Jis pademonstravo begales projektų, kuriuos vykdė per šį laikotarpį. Projektų idėjos labai įvairios: „Vanduo pavojuje“, „Gyvūnų kalbos“, „Europos kadras“, „Mokykluvizija“. Pastarasis minėtas projektas buvo ypač sėkmingas, nuskambėjęs daugelio dalyvavusių šalių televizijose, nors pats Marek nesupranta kodėl, nes idėja čia buvo itin paprasta – mokyklos partnerės tiesiog surengė mokinių dainų konkursą: kiekviena mokykla surinko mokinių grupes, kurios pasirinko dainą, ją atliko bei sukūrė jai vaizdo klipą, vėliau mokyklos susijungė vienu metu konferenciniu skambučiu ir vyko didžiulis renginys tarp mokyklų su tiesioginiu balsavimu. Marek parodė vaizdo įrašų iš projekto akimirkų, kurios parodė, kad toks projektas tikrai gali suteikti nenusakomų emocijų visiems dalyvaujantiems. Paklaustas, su kokiomis problemomis jis susidūrė, M. Fularz tik dar kartą patvirtino, kad projektas nesukėlė ypatingų problemų, viskas buvo ypač paprasta. Marek atskleidė, kad tokio tipo projektas buvo paskata ne tik mokiniams, bet ir jam pačiam, bei su juo dirbusiems mokytojams nepaskęsti kasdienybėje, pamilti savo darbą. Marek Fulaz teigia, kad eTwinning mokykloms duoda būtent tai, ko dabar mūsų prašo naujausios Europinės pedagogikos – integruoto mokymo, sąsajų su realiu gyvenimu, praktinių žinių, platesnio pasaulio vaizdo, gebėjimo dirbti tarptautinėje terpėje. Atstumai tarp šalių darosi vis mažesni, žmonės keliauja kur kas dažniau nei prieš du dešimtmečius, kur kas dažniau bendrauja su žmonėmis iš kitų šalių ir kitų kultūrų. Dėl šios priežasties Marek ir naudoja eTwinning savo darbe. Nuolat rengiant tokio tipo projektus, mokiniai geriau pažįsta pasaulį, išmoksta bendrauti su savo bendraamžiais iš kitų šalių, plečia savo akiratį nuolat gaudami įrodymų, kad žmonės kitose šalyse tikrai egzistuoja, kad svarbu mokėti su jais kalbėti, juos suprasti, išmanyti jų kultūrą. Be abejonės, kad po tokių įrodymų, mokinių motyvacijos mokytis skalė kyla aukštyn.

Pranešimo metu buvo pabrėžti aspektai, kaip po nuolatinio darbo eTwinning projektuose keičiasi mokykla. Pirmiausia Marek pabrėžė komandinį darbą: ne tik mokiniai išmoksta komandinio darbo pagrindų, imdamiesi jiems patinkančių veiklų, bet ir mokytojai bei administracija išmoksta tinkamai pasiskirstyti darbus. Antra, pavaduotojas pabrėžė tai, kad prie projektų išmoksta dirbti ne tik anglų mokytojas, bet ir kiti dalykininkai, priklausomai nuo projekto temos. Trečia, mokykla ima naudoti kur kas daugiau technologinių naujovių, tai yra neišvengiama vykdant eTwinning projektus, o mokyklai tai visuomet yra didžiulis pliusas. Marek taip paminėjo suaktyvinimo svarbą, mokytojai ir mokiniai tampa aktyvūs, net neprašomi, dalyvaujant tokiuose projektuose. Kaip Lietuvoje, taip ir Lenkijoje, mokyklos prestižas yra labai svarbu, o dalyvavimas tokio tipo projektinėje veikloje tikrai jį pakelia. Paskutiniai, bet nemažiau svarbūs Marek paminėti dalykai: profesinis tobulėjimas – mokytojai ne tik į savo mokytojo aplanką gali įsisekti padėką už dalyvavimą projekte, bet be abejo tobulina savo anglų kalbos žinais, išmoksta jau minėto komandinio darbo ir papildo tarptautinių kontaktų sąrašą – turėdami tarptautinių kontaktų sąrašą mokytojai gali ne tik nuolat atnaujinti projektus, bet ir padėti vieni kitiems tarptautiniu mastu visose srityse (dalinantis metodika, keliaujant).

Dar vienas kanadietis pranešėjas Bulent Akman skaitė pranešimą tema „Naujos technologijos pamokoje“. B. Akman dalinosi patirtimi, kaip mokiniai skirtingai reaguoja į senuosius metodus ir kaip reaguoja į naujausias technologijas. Akman viso pristatymo metu ypač pabrėžė dabartinėje pedagogikoje svarbią mintį– „kreida ir kalba – negana“. B. Akman teigia, kad suaktyvinti dabartinius mokinius be bent trumpo įžanginio pristatymo ar žaidimo pamokos metu, yra jau neįmanoma. Pranešėjas dalinosi gudrybėmis, kaip į pamoką galima įtraukti technologijas be didelių pastangų, pavyzdžiui, vietoj ilgų ir ilgai mokytojo ruošiamų „PowerPoint“ prezentacijų naudoti www.prezi.com. Ši svetainė veikia panašiu principu kaip ir „PowerPoint“ programa esanti jūsų kompiuteryje – ten galima daryti pristatymus, tik jie veikia šiek tiek kitokiu principu. Tikrai verta aplankyti šią svetainę ir pasižiūrėti mokomuosius filmukus, kurie padės greičiau perprasti PREZI veikimo principus. Pagrindinis skirtumas čia yra tas, kad  pristatymo rengėjas neprivalo iškart tvarkingai apgalvoti savo idėjų linijiniu būdu kaip „PowerPoint“ programoje, čia viskas atliekama „natūraliau“ – į lauką sumetamos įvairiausios idėjos, o vėliau tarp jų nuvedamas kelias. Čia lengviau įterpti kai kuriuos efektus – pavyzdžiui norimų detalių pabrėžimą. PREZI skaidrių judėjimas gali labiau pritraukti vaikų dėmesį klasėje, nes jis kur kas linksmesnis ir aktyvesnis. Naudinga yra ir tai, jog tai ne tik tinklapis kuriame galima parengti savo pristatymą, tačiau jame galima paieškoti ar tokių pristatymų ten jau nėra įkeltų – įvedus bet kurios pamokos temos pavadinimą, www.prezi.com pasiūlo daugybę pristatymų jau sukurtų šia tema, kad mokytojas galėtų juo pasinaudoti, pakeičiant netinkamus momentus, kadangi redaguoti čia taip pat galima.

Svarbiausia seminaro dalis buvo darbas grupėse, kuriose dalyviai galėjo rasti partnerius savo mokykloms ir jau pradėti projekto registraciją. Darbas grupėse padėjo dalyviams išgryninti projekto idėjas ir jas pristatyti likusiems nariams.

Pabaigai norime pridurti, kad seminaras padėjo pažvelgti į mokyklą kitomis akimis, pamatyti, kokia ji yra ir kokia ji galėtų būti, o svarbiausia, kad pranešimų ir gyvų pokalbių metu galima buvo gauti įrodymų, kad tai tikrai yra įmanoma ir veikia.

Edita Bagočiūtė, Alina Akopian ir Juozas Kelmelis