Naujienos

Įspūdžiai iš „eTwinning“ ambasadorių susitikimo Liepojoje

2022 22 birželio

Birželio 13-15 dienomis Liepojoje (Latvija) vyko programos „eTwinning“ Baltijos šalių ir Suomijos ambasadorių susitikimas, kuris buvo skirtas komunikavimui su kolegomis iš kitų šalių,  patirties pasisėmimui, naujų žinių įgijimui bei įkvėpimui pradedant ambasadorių veiklas naujame 2022-2023 m. programos „eTwinning“ etape.

Susitikimo veiklas apjungė bendra tema – mokinių įtraukimas į projekto planavimo veiklas ir lektorė Lauma Žubule, kuri pasidalijo įvairiomis idėjomis, veiklų pavyzdžiais bei metodikomis kaip kurti, planuoti bei įgyvendinti projektus kartu su mokiniais ir kolegomis.

Susitikimas prasidėjo nuo susipažinimo ir bendradarbiavimo veiklų – ledlaužių (angl. icebreaker activities). Ledlaužis yra veikla, žaidimas  naudojamas susitikimo, mokymo klasės, komandos formavimo sesijos ar kito renginio dalyvių pokalbiui pasveikinti ir sušildyti. Ledlaužiai naudojami patogiam, jaukiam bendravimui tarpusavyje,  nepatogios tylos ar diskomforto žmonių grupėse užpildymui. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti pratimas „Pasirinkimai“. Vadovas klausia, kas tu esi – jūra ar kalnai? Dalyviai turi atsistoti į priešingas puses (galimi klausimai: pelėda ar vyturys, vienišius ar komunikabilus, katė ar šuo ir pan.), atsistojus į tam tikrą pusę, vadovas prašo pagrįsti, kodėl taip pasirinkote. Šis ledlaužio pratimas padeda nebyliai stebėti galbūt pirmąkart matomus žmones ir juos po truputį pažinti per atliktus pasirinkimus. Kita veikla su degtukų dėžute, kuri privertė daugelį sustoti, nustebti, pajusti. Idėja labai paprasta, reikia išimti degtukus po vieną iš dėžutės ir vėl atgal sudėti, taip kartoti 8 minutes. Buvo atlikti stebėjimai ir nustatyta, jog kuo mažiau motyvuoti vaikai, tuo mažiau kūrybiškai atliko šią veiklą. Rolių žaidimas padėjo atsakyti į klausimą, ką reikia daryti įtraukiant vaikus į projektines ar kitokias veiklas. Visi mokymų dalyviai buvo padalinti į grupes, kuriose pasiskirstė rolėmis – mokytojas (jo užduotis įtraukti vaikus į projektą), mokiniai (pagal pasirinktą amžiaus grupę atsikalbinėja, nori/nenori dalyvauti), stebėtojas (stebi ir užrašo teigiamus dalykus). Ši rodos paprasta užduotis, leido pajusti, ko reikia vaikams, ko reikia mokytojui, gauti stebėtojų rezultatai ir buvo atsakymas į klausimą, kaip įtraukti vaikus į veiklas, skatinti jų motyvaciją, kaip svarbu parduoti savo idėją, o ne primesti ją. Dar vienas įdomus metodas – ryšiai (angl. network). Visi dalyviai užpildo savo profilį – vardas, šalis, pomėgiai, įgūdžiai, socialiniai vaidmenys ir pan., tuomet sukabina profilius ant sienos. Skaitydami  ir atradę panašumų, virvute sujungia savo profilį su kitu (galima ant virvutės lapelyje  parašyti, kuo jūs panašūs, kas jus jungia). Atlikus šią veiklą buvo nesunku susirasti sau partnerius ateities projektams.

Lektorė Lauma Žubule pakvietė išbandyti įvairias mokinių įtraukimo į projekto planavimą strategijas bei veiklas. Lektorė akcentavo, jog siekiant sukurti sąlygas mokiniams įgyti bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, svarbu į mokymąsi įtraukti pačius mokinius, kad šie ne tik aktyviai atliktų mokymosi užduotis, bet ir patys kurtų ugdymo turinį: keltų jiems aktualias problemas ir ieškotų atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Vienas iš veiksmingų būdų tai daryti – projektinė veikla. Kaip įtraukti mokinius į projektinę veiklą, ko mokiniai nori ir ko jiems reikia? Tokius ir panašius klausimus kėlė renginio dalyviai. Atsakymų į klausimus „eTwinning“ ambasadoriai ieškojo diskutuodami grupėse, dalyvaudami interaktyviuose vaidmeniniuose žaidimuose, kaip „Pakviesk mokinius dalyvauti savo rengiamame projekte“, „Kaip turi elgtis mokytojas, kad mokiniai įsitrauktų į projektą?“. Vaidmeninių žaidimų ir diskusijų metu renginio dalyviai bendrai sutarė, jog mokinių įsitraukimas į projektus priklauso nuo amžiaus, pomėgių, entuziazmo. Mokiniams labai svarbu, kad projektas būtų įdomus, leistų veikti savarankiškai ir kūrybiškai. Renginio dalyviai pastebėjo, kad mokiniai labiau mėgsta veikti mažose grupėse ir aktyvesnės projektuose yra mergaitės/ merginos. Taip pat mokiniams svarbu, kad būtų suteikiama galimybė drauge su mokytoju ar savarankiškai planuoti laiką, dirbti su įvairiais informacijos šaltiniais, pritaikyti žinias praktikoje, dirbti ir grupėje, ir savarankiškai. Renginio dalyviai pritarė minčiai, kad projektai tenkina mokinių smalsumą, nes dažniausiai susiję su tyrimais ar kūrybine raiška, teikia galimybių pasireikšti ir nuojautai, ir intelektui. Projekte dalyvaujantys mokiniai  skatinami teikti kuo daugiau idėjų ir jas įgyvendinti. Projektinė veikla mokiniui suteikia galimybių stebėti savo pažangą, ja džiaugtis. Taip pat projektai padeda ugdymo turinį sieti su savo kraštu, gyvenamąja aplinka, kūrybiškai spręsti problemas, adekvačiai vertinti realybę.

Pasitelkusi žaidybinimo elementus, lektorė pristatė ir teorinius mokinių įtraukimo į veiklas lygius, paremtus mokslininko S. Arnstein 1969 m. sukurta klasifikacija. Žemiausias įtraukimo lygis – manipuliacija: kai mokinių prašoma atlikti užduotį, pavyzdžiui, nupiešti savo idealią žaidimų aikštelę, bet su mokiniais neaptariamas nei veiklos tikslas, nei problema, nei kaip ir kur bus panaudoti piešiniai. Antras lygis – dekoracija: kai mokiniai viešai pasirodo renginyje, pavyzdžiui, žygiuoja apsirengę specialiais marškinėliais, tačiau jie nesupranta renginio prasmės ar tikslų. Trečias lygis – viešas demonstravimas: kai mokiniams suteikiamas žodis, pavyzdžiui, viešoje diskusijoje, bet nepaaiškinama, nei kaip mokiniai buvo tam atrinkti, nei kokias idėjas atstovauja, t. y. mokiniai neturi pasirinkimo ar galimybės išsakyti savo nuomonę, o tik perduoda mokytojo paruoštas mintis. Aukštesni lygiai – kai mokytojai inicijuoja projektus, ir įvairiais lygiais aptaria bei įgyvendina veiklas kartu su mokiniais. Vis dėlto, aukščiausias įtraukimo lygis – kaip mokiniai patys inicijuoja projektus ir kartu su suaugusiais priima bendrus sprendimus dėl veiklų. Renginio dalyviai prisipažino, kad dažniausiai jie patys inicijuoja projektus, tačiau įgiję atitinkamų žinių ateityje stengsis perduoti projektų kūrimo iniciatyvą mokiniams.

Vėliau dalyviai grupėse kūrė projektus bei veiklas, kurias planuoja įgyvendinti kitais mokslo metais. Visi dalyviai pasidalino į grupes pagal labiausiai jiems tinkančias temas ir bendrai vienijančias idėjas. Susidarė šešios komandos, iš kurių penkios sukūrė projektus ir net suplanavo veiklų eigas bei numatomus rezultatus. Buvo pasiūlytos labai originalios projektų temos, tokios kaip „Baltic Sky“ (liet. Baltijos dangus), „Frogs“ (liet. varlės), „Animals in Russian“ (liet. Gyvūnai rusiškai) bei „Technoland“ (liet. Techno šalis). Ambasadoriai sukurtuose projektuose pakvies dalyvauti naujus „eTwinning“ narius, kuriuose patirtį turintys dalinsis su pradedančiaisiais. Visuose projektuose numatoma integruoti „eTwinning“ metų temą „Mūsų ateitis – gražu, tvaru, įtrauku: mokyklos ir naujasis europinis bauhauzas“ Taip pat buvo sukurtas tarptautinis seminaras, kuris bus skirtas kalbų mokytojams. Šis seminaras planuojamas rugsėjo 26 dieną Europos Kalbų dienai paminėti, kuriame Suomijos ambasadorius Antti Piiroinen ir Lietuvos ambasadorė Giedrė Raudonienė dalinsis gerąja „eTwinning“ patirtimi.

Vakare dalyviai buvo pakviesti interaktyviai susipažinti su žymiais Liepojos objektais dalyvaujant orientaciniame žaidime „Roadgames“. Tai yra GPS pagrindu sukurtas nuotykių žaidimas, kuriame reikia atlikti užduotis ieškant įdomiausių miesto vietų. Norint žaisti, į savo telefonus reikia atsisiųsti specialią programėlę ir įvesti žaidimo kodą (žaidimo kodą galima nusipirkti pačioje programėlėje arba žaidimo svetainėje; renginio dalyviams kodas buvo suteiktas nemokamai – past.). Žemėlapyje dalyviai mato objektus, kuriuos turi aplankyti. Kai dalyviai pakankamai priartėja prie objektų, jie gauna įvairias užduotis: atsakyti į klausimą, parinkti atitinkamą paveikslėlį ir pan. Žaidimą smagiausia žaisti grupėje, varžantis su kitais dalyviais. Nors visų Liepojos objektų aplankyti nespėjo, žaidimo dalyviai puikiai praleido laiką ir kartu atrado daug įdomių Liepojos vietų.

Trečiąją susitikimo dieną dalyviai lankėsi Latvijos mokykloje. Mokykloje susipažinome su „Escape“ kambarių strategijomis, jų nauda mokinių įtraukimui į projektines veiklas ir praktiškai išbandėme kelis variantus. Visi dalyviai išbandė kodavimą su grandinėlėmis ir Morzės abėcėlės principu parengtą išsigelbėjimą.

Visi dalyvių lūkesčiai – pabendrauti su kolegomis iš kitų šalių, pasisemti patirties, naujų žinių bei įkvėpimo ir atnaujinti veiklą bei ryšius – išsipildė 100 proc. ir dar daugiau. Susitikome su jau pažįstamais ambasadoriais iš Baltijos šalių bei susipažinome su naujais, dalyvavome įvairiose ryšių užmezgimo, bendradarbiavimo ir patirties pasidalijimo veiklose, pasisėmėme įkvėpimo bei naujų idėjų kuriant bei įgyvendinant projektus ir ketiname pritaikyti jas savo veiklose. Be to, pagilinome žinias apie mokinių įtraukimą į projekto planavimą, išmokome taikyti įvairias įtraukimo strategijas bei praktiškai išbandėme „Escape“ kambarių metodą.

Įspūdžius aprašė renginyje dalyvavusios „eTwinning“ ambasadorės iš Lietuvos: Staselė Riškienė, Dainora Čepulė, Giedrė Raudonienė, Mireta Visockienė ir Laura Bajoriūnė.

Susitikimo dalyviai. 

Daugiau nuotraukų galite peržiūrėti čia:

eTwinning Baltijas un Somijas vēstnieku tikšanās Liepājā

 

Naujienų kategorijos

Žymos