fbpx

Naujienos

Islandijoje ieškota sprendimų, kaip didinti būsimų pedagogų tarptautinę patirtį

2020 vasario 10

Programos „Erasmus+“ Tarptautinės bendradarbiavimo veiklos vizitas-seminaras „Pedagoginių studijų studentų mobilumo didinimas“ (ang. Enhancing student mobility in Teacher Education) vyko 2019 m. gruodžio 3-5 dienomis, organizuotas Islandijos bei Suomijos „Erasmus+“ nacionalinių agentūrų.

Seminare būsimų pedagogų judumo problematika buvo nagrinėjama iš kelių perspektyvų: 1) mokslinės, t. y. aptariant tyrimų rezultatus, 2) studijų organizavimo gerosios praktikos, 3) studentų patirčių ir 4) sutelktų pajėgų sugeneruotų idėjų ir problemų sprendimų.

 

Toliau – trumpa refleksija apie įgytas patirtis.

Islandijos pedagogų rengimo kontekstas. Šalyje pedagoginės studijos vykdomos trijuose universitetuose: Islandijos (University of Iceland), Akureyri (University of Akureyri) ir Islandijos menų (Iceland University of the Arts) universitetuose. Pedagogų rengimo programose studijuoja apie du tūkstančiai studentų, kurie pasižymi savitais bruožais ir skiriasi nuo kitų Europos šalių pedagoginių studijų studentų. Jie yra vyresni savo amžiumi, jų amžiaus vidurkis yra 29,7 metai (Europos vidurkis – 25), 33 proc. jų jau augina vaikus (Europos rodiklis – 10 proc.), 68 proc. jų dirba daugiau nei 25 val. per savaitę (Europos rodiklis – 51 proc.). Būtent tokios pedagoginių studijų studentų demografinės charakteristikos kelia iššūkius siekiant dalyvauti judumo programose ir kito pobūdžio tarptautiškumo projektuose. Organizatoriai pasikvietė kitų šalių atstovus turėdami aiškų tikslą – jungtinėmis pajėgomis ieškoti priemonių įvardintiems iššūkiams įveikti.

Įdomu buvo sužinoti, kad prasta situacija su pedagoginių studijų studentų ilgalaikiu „Erasmus+“ mobilumu yra visoje ES, pagrindinės priežastys yra demografija (studijuoti pedagogiką dažnai renkasi vyresni nei vidutiniškai kitas studijas studentai, todėl jie dažniausiai turi daugiau darbinių ir šeimyninių įsipareigojimų), studijų reguliavimas (kai kuriose šalyse taip griežtai, kad išvykti į manus reiškia atidėti studijas), programų neatitikimai ir pasiūlos nebuvimas (pvz. Švedijoje mokomasi trimestrais, ne pusmečiais, kitur studijos prasideda rugpjūtį arba baigiasi vasarį, tuomet grįžę į savo įstaigą praranda mėnesį pavasario semestro), pačių aukštųjų mokyklų paramos norintiems išvažiuoti trūkumas ir požiūris.

Studentų judumo ir studijų tarptautiškumo mokslinis diskursas. Jį plėtojo du pranešėjai, abu pristatę labai prasmingas įžvalgas, naujas koncepto raidos perspektyvas ir rekomendacijas praktiniams sprendimams.

Brynja Elísabeth Halldórsdóttir (Islandijos universitetas) savo pranešime Internacionalizacija švietime: poreikiai ir ateities vizijos, išsamiau analizavo curriculum internacionalizacijos (Internationalization of the curriculum) ir internacionalizacijos namuose (Internationalization at home) strategijas. Pastaroji strategija buvo “pagauta” dalyvių, ji buvo auginama ir plėtojama toliau kūrybinėse dirbtuvėse. Šios strategijos – internacionalizacija namuose –  samprata buvo pristatyta kaip tikslingas tarptautinių ir tarpkultūrinių aspektų integravimas į oficialią ir neformalią visų studentų studijų programą vietinėje, įprastoje mokymosi aplinkoje. Esminiai akcentai ir veikla siūlyti tokie:  lyginamosios tarptautinės literatūros studijos, kviestinių pranešėjų, atstovaujančių vietos kultūros grupes ar tarptautines kompanijas, paskaitos, kviestinių dėstytojų iš tarptautinių partnerių universitetų įtraukimas, tarptautinių atvejų analizė, skaitmeninėmis technologijomis grįsti mokymosi sprendimai ir virtualus bendradarbiavimas. Curriculum internacionalizacijos samprata paaiškinta kaip tarptautinių, tarpkultūrinių ir (arba) globalių aspektų įtraukimas į studijų turinį, siekiamus studijų rezultatus, vertinimo užduotis, dėstytojų pasirenkamus studijų ir studentų mokymosi metodus. Ši strategija visa savo apimtimi nesulaukė dalyvių dėmesio ir tolesnio plėtojimo. Kitas pranešėjas, Joffy Conolly (Oulu universitetas), pristatė nemenkos apimties tyrimą (studentų apklausą) Tarptautinio mobilumo vertė Suomijos mokytojų rengimo programų studentams. Suomijos studentų judumo didysis barjeras yra pavyzdinės ir itin aukštos kokybės studijos savoje šalyje, todėl tyrėjai taip pat ieškojo paskatų įgyti tarptautinės patirties ir įžvelgti kitas tokios patirties vertes nei tik aukštos kokybės studijos taip ir neišvykus iš Suomijos. Kokias rekomendacijas pateikia tyrėjai?  Jie siūlo studijų programose įtraukti (ar suplanuoti) vieną semestrą be privalomų studijų dalykų (pvz., trečiais studijų metais), kaip galimybę „nesuplanuotoms“, bet mokytojo veiklai ateityje svarbioms kompetencijoms įgyti, galbūt net vertinant tai kaip specializaciją. Kita, įdomesnė rekomendacija, susijusi su organizaciniais sprendimais, siūlant trumpalaikes keliones, vasaros mokyklas ir stažuotes, t. y. labiau akcentuojant mokymąsi ir naujas patirtis, o ne „judumą“  kaip tikslą, tyrėjai siūlo organizuoti grupines studentų keliones, o ne pavienių studentų išvykimą, siūlo skirti keletą kreditų, parengti studentus išvykimui ir išklausyti jų refleksiją ir patirtį sugrįžus. Šio tyrimo pagrindu pateiktos rekomendacijos sulaukė daug seminaro dalyvių dėmesio ir buvo plėtojamos kūrybinių dirbtuvių metu.

Studijų organizavimo gerosios praktikos. Seminare buvo pristatyta labai konkreti „eTwinning“ programos, Student teacher /Teacher Training Institutions iniciatyvos realizavimo schema, įgyvendinta Islandijos universitete (Presentation of a pilot project: eTwinning in teacher education). Į šią „eTwinning“ programos iniciatyvą yra įsitraukę beveik visi pedagogus rengiantys mūsų šalies universitetai, tad Lietuvos studentai jau kuria ir vykdo projektus su savo bendramoksliais, atliekančiais pedagoginę praktiką skirtingose mokyklose. Islandų patirtis skatina ir drąsina, užduotį sunkinti ir projektus kurti su kitų šalių „student teacher“ studentais.

Studentų patirtis pristatė skirtingų grupių atstovai: studijų mainuose dalyvavę, Erasmus Mundus magistrantūros studijų programoje studijavę ir doktorantūros studijų metu tyrinėjimus vykdę ir tezes rengę keliose šalyse. Visi pasisakiusieji akcentavo patirtį, kuri nebūtų įgyta, jei nebūtų išvykta iš savo savos šalies, kalbėjo apie brandą, požiūrių pasikeitimą, sustiprėjusį gebėjimą situaciją vertinti iš kelių perspektyvų, kurios nebūtų aptiktos ir pažintos jei kontekstas nebūtų pakitęs.

Kūrybinių dirbtuvių metu, kurios vadintos World cafe, buvo ieškoma sprendimų pedagogų rengimo programų studentų judumui suaktyvinti, buvo kalbama apie mažesnę kreditų apimtį skirtą tarptautiniam judumui (ne 30 kreditų, o 15), buvo kalbama apie kompetencijas, kurios įgyjamos išvykus studijuoti į kitą šalį, pabrėžiant, kad jos yra pedagogui aktualios ir kuriančios pridėtinę vertę, nors ir nėra tiesiogiai susijusios su pedagogo profesine kompetencija, buvo kalbama apie tarptautiškumo patirtis, įgyjamas neišvykstant iš savo šalies, bet pasinaudojant virtualiais sprendimais ar kitais „internationasitation at home“ būdais, buvo siūlomos partnerystės su kitų šalių bendrojo ugdymo institucijomis, kuriose studentai galėtų atlikti praktiką ar atvykti trumpesnio vizito.

Mūsų visų trijų Lietuvos atstovių, dalyvavusių „Erasmus+“ programos tarptautinės bendradarbiavimo veiklos vizite-seminare „Pedagoginių studijų studentų mobilumo didinimas“, patirties apibendrinimas: pirma, šiame renginyje dalyvavo apie 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių, kuriems aktualus būsimųjų pedagogų judumo klausimas; antra, renginio metu ne tik buvo gilinamasi į internacionalizacijos procesus, bet ir pristatyta Suomijos bei Islandijos patirtis šioje srityje; trečia, visi dalyviai pripažino, kad „Erasmus+“  mobilumo apimtys kalbant apie pedagoginės krypties studentus visose šalyse yra kritinės. Kitaip tariant, tik mažas studentų skaičius linkę pasinaudoti programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis. Todėl renginio metu visi dalyviai buvo įtraukti į priežasčių ir galimų sprendimų paieškas. Galiausiai, paties renginio organizavimas (formalios ir neformalios veiklos) sudarė sąlygas užmegzti bendradarbiavimo ryšius su kitomis aukštosiomis mokslo ir studijų institucijomis ruošiančiomis pedagogus.

Straipsnio autorės:

Lina Pečiulienė, VIKO Pedagogikos fakulteto Edukologijos katedros vedėja

Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė, VDU Švietimo akademijos dėstytoja

Berita Simonaitienė, KTU Pedagogikos studijų programos dėstytoja