„Geriausias Lietuvos „eTwinning“ projektas 2024“: „We are children, but eko-friendly“

2024-11-25

Šaunieji „eTwinning“ projektų kūrėjai, iniciatoriai ir vykdytojai, norime suteikti progą iš arčiau susipažinti su projektais, kurie pelnė pripažinimą. Todėl pakalbinome konkurso „Geriausias Lietuvos „eTwinning“ projektas 2024“  laimėtojas apie jų kurtus bei vykdytus projektus.

Tikimės, kad tai jus įkvėps kurti, jungtis ir bendradarbiauti su kitų šalių mokytojais programoje „eTwinning“.

Vienas iš laimėtojų 3–6 m. amžiaus kategorijoje yra projektas „We are children, but eko-friendly“. Kaip kilo idėja, kaip sekėsi vykdyti veiklas su smalsiaisiais auklėtiniais pasakoja priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Rita Bartuškienė iš Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio ,,Buratinas“.

1. Kaip kilo idėja sukurti šį projektą? Spontaniška mintis ar ilgai brandintas sumanymas?

Nuolat girdžiu kalbas apie ekologiją, vartojimą, aplinkos teršimą, gamtos išteklių mažėjimą,

tačiau daugelis vis dar lieka abejingais ir nesiima jokių veiksmų, kad sumažintų šią problemą. Iš savo patirties žinau, kad jei vaikas nuo ankstyvos vaikystės bus ugdomas taip, kad atkreiptų dėmesį į aplinką, ja rūpintųsi, gyventų ekologišką gyvenimą, tai tikimybė, kad ir užaugęs jis taip ir gyvens; jeigu visos šeimos įsitraukia į šį procesą, tai turi didelę teigiamą įtaką tolimesniam vaiko keliui, ryšio su gamta kūrimui.

Tai ne pirmas mano vykdomas „eTwinning“ projektas ekologine tema. Teigiamo požiūrio į gamtą ugdymas, įvairūs stebėjimai, eksperimentai vyksta nuolat. Mūsų grupės pasirinkta kryptis – sąlytis su gamta. Tad norėjosi su vaikais gvildenti sudėtingesnes ekologinio raštingumo temas, suvokimą, kaip gyventi harmonijoje su gamta. Galiu teigti, kad tai ilgai pasąmonėje brandintas sumanymas, kurį pavyko sukurti su mokytoja iš Turkijos Burcu Dikbas.

2. Kokia pagrindinė projekto idėja ir tikslai?

Projekto idėja – tvarumas, žinojimas, kaip saugoti aplinką, kaip užtikrinti jos tęstinumą.

Tikslas – didinti ankstyvosios vaikystės vaikų sąmoningumą, žinias, įgūdžius ir požiūrį į gamtą ir aplinką, prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo, ugdyti ekologinio raštingumo pradmenis, suteikti galimybę pažinti, veikti, tyrinėti, bendrauti su aplinka ir gamta.

3. Su kokios šalies mokytojais bendradarbiavote ir ko iš jų išmokote?

Projekte dalyvavo trys šalys: Turkija, Rumunija, Lietuva. Su šių šalių mokytojomis ir

bendradarbiavau. Dar prieš sukuriant projektą aptarėme idėjas, numatėme būsimas veiklas su projekto kūrėja Burcu Dikbas. Projekto eigoje su ja (žinučių pagalba) daug bendravome, tarėmės, ieškojome kompromisų. Projekte dalyvaujančių šalių mokytojos dalinosi savo patirtimi, žiniomis, tuo, kas joms pavyksta geriausiai. Mokytojų iš Turkijos dėka pagilinau žinias apie augalų džiovinimą ir herbariumų gaminimą. Kiek džiaugsmo vaikams buvo prakalbinti pasirinktą augalą per chatterkido programą! Mokytojos iš Rumunijos mus supažindino su kompostavimo namuose galimybėmis ir įkvėpė mane tai daryti namuose ir išbandyti grupėje. Nuolatinis bendradarbiavimas, bendro tikslo siekimas, savitarpio pagalba, mokymasis viena iš kitos vyko su projekto partnere, bendradarbe Lina Bakaitiene. Projekto eigoje daug išmokau, sužinojau, pagilinau žinias, pritaikiau, pasidalinau. Tad džiaugiuosi, kad mokymasis bendradarbiaujant – veiksminga strategija, padedanti veikti įtraukiau ir spręsti rimtas šiuolaikinio pasaulio problemas.

4. Kaip projekte integravote skirtingus ugdymo metodus, tokius kaip kūrybiškumas, technologijos ar bendradarbiavimas tarp mokinių?

Priešmokyklinio ugdymo grupėje veikla vientisa, todėl projekto veiklas integravau į ugdomąją veiklą, į savaitės temas, į kasdieninę, savarankišką, kūrybinę vaiko dienos veiklą. Rinkausi ir taikiau mišrius metodus, kaip pvz. sužaidinimo, patirties išsiaiškinimo, motyvavimo, aktyvaus mokymosi, tyrinėjimo, edukacijos, paskaitos ir kitus. Ugdytiniai plėtojo savo galias, bendravo ir bendradarbiavo, kūrė palankią gamtai maisto lėkštę, sėjo sėklas, organizavo „vitaminų“ dieną. Gatvėje stebėjo pravažiuojančius automobilius, svarstė, darė išvadas, kaip sumažinti automobilių taršą bei daromą žalą aplinkai ir gyventojų sveikatai. Vaikai ugdėsi gebėjimą spontaniškai, laisvai reikšti savo idėjas, sumanymus menine raiška, išmoko panaudotus daiktus prikelti antram gyvenimui: pasigamino gėles iš marškinėlių, surengė parodą iš antrinių žaliavų. Žiūrėjo filmus, žaidė interaktyvius žaidimus, mokėsi naudotis IKT įrankiais, išmaniąja lenta, kompiuteriu, įvaldė ckatterpix programą, dalyvavo internetiniuose susitikimuose. Projekto partneriai mokiniai bendradarbiavo akrostinės poezijos dirbtuvėse, kūrė bendrą endeminių augalų dėlionę, virtualią projekto plakatų parodą ,,Žemei palankūs sprendimai“. Dalyvavo projekto logotipo ir plakato kūrimo procese. Komandiniu bendradarbiavimo principu buvo vykdomos visos projekto veiklos.

5. Kaip projektą sutiko mokiniai ir ką, jūsų manymu, jie labiausiai išmoko ar suprato?

Kadangi mano mokiniai yra smalsūs priešmokyklinukai, domisi aplinkiniu pasauliu, yra tikri gamtos tyrinėtojai, tai man pristačius projekto idėją, entuziastingai sutiko dalyvauti, daugelis pareiškė, kad namuose rūšiuoja atliekas. Vykdant projektą, inovacijos gimė iš ieškojimo ir noro sudominti visą grupės bendruomenę ekologija, aplinkosauga, tad teko visus motyvuoti, ieškoti būdų ir kviesti rūpintis savo planetos ateitimi bei aktyviai prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Džiaugiuosi, kad mūsų visų – tėvų, mokytojų – pastangomis vaikai įgijo tinkamas vertybines nuostatas ir sužinojo, kaip gyventi harmonijoje su gamta. Šiandieną vaikai atsakingai rūšiuoja atliekas grupėje ir namuose, tvariai naudoja vandenį, elektros energiją, yra motyvuoti gerai mokytis ir užaugus važinėti tik saugiais aplinkai automobiliais. Išsiaiškinta ir suprasta, kas palieka mažiausiai anglies pėdsakų, tai sąmoningas atliekų rūšiavimas, panaudotų daiktų prikėlimas antram gyvenimui, saulės elektrinės, vėjo jėgainės ir gamtos išteklių tausojimas.

Projektas ugdo vaikų gamtojautos, aplinkosaugos, eko-mąstymo, saviraiškos, kūrybiškumo, gebėjimus, tiriamuosius, pažintinius įgūdžius. Išaugo vaikų sąmoningumas, žinios, įgūdžiai ir požiūris į šiukšlių rūšiavimą, į popieriaus, vandens taupymą, daiktų prikėlimą antram gyvenimui, į netaršų transportą, į plastikinių maišelių vartojimą, į kompostavimą, į medžių saugojimą. Projektas praturtino PUG ugdymo(si) procesą: mokytojų ir vaikų inicijuotos ir spontaniškos veiklos ugdė vaikų kalbinius gebėjimus, smalsumą, domėjimąsi, aktyvų aplinkos tyrinėjimą, kūrybiškumą, mąstymą, vaizduotę, IKT, suteikė naujų žinių, įgūdžių, patirčių.

6. Pasidalinkite vienu patarimu, kuris padėtų pradedantiesiems ar dvejojantiems prisijungti prie „eTwinning“ programos.

Tai neįkainojama patirtis ir galimybė plėsti savo ir savo mokinių akiratį, tobulėti kaip mokytojui, prasmingai dalintis žiniomis ir gebėjimais, mokytis iš kitų šalių mokytojų, dvasiškai turtėti ir kūrybiškai įgyvendinti nepaprastai įdomius projektus bei tapti atviros, šiuolaikiškos, nuolat besimokančios Europos visuomenės dalimi.

7. Kokie trys žodžiai geriausiai apibūdina jūsų įspūdžius įgyvendinant projektą?

Įdomu, naudinga, tvaru.