„Geriausias Lietuvos „eTwinning“ projektas 2024“: „Agenda 2030“

2024-12-16

Šaunieji „eTwinning“ projektų kūrėjai, iniciatoriai ir vykdytojai, norime suteikti progą iš arčiau susipažinti su projektais, kurie pelnė pripažinimą. Todėl pakalbinome konkurso „Geriausias Lietuvos „eTwinning“ projektas 2024“  laimėtojas apie jų kurtus bei vykdytus projektus.

Tikimės, kad tai jus įkvėps kurti, jungtis ir bendradarbiauti su kitų šalių mokytojais programoje „eTwinning“. Vienas iš laimėtojų 7–11 m. amžiaus kategorijoje yra projektas „Agenda 2030“.

Apie projekto eigą, bendradarbiavimo džiaugsmus ir rūpesčius bei malonius rezultatus pasakoja projektą su mokiniais įgyvendinusi specialioji pedagogė  Nomeda Ramaškaitė-Jankuvienė iš Kauno šv. Roko mokyklos.

1. Kaip kilo idėja sukurti šį projektą? Spontaniška mintis ar ilgai brandintas sumanymas?

Po sėkmingo bendradarbiavimo su užsienio partneriais ankstesniuose projektuose, atsirado poreikis pratęsti mūsų tarptautinę draugystę. Išanalizavus aplinkosaugines aktualijas ir ES prioritetines strategijos sritis, kilo idėja kurti būtent šį projektą.

2. Kokia pagrindinė projekto idėja ir tikslai?

Vandenynai ir jūros yra būtini mūsų egzistavimui. Jie dengia 70 procentų mūsų planetos, ir mes priklausome nuo jų maisto, energijos ir vandens. Tačiau žmonija padarė didžiulę žalą šiems brangiems ištekliams. Turime juos apsaugoti, panaikindami taršą, pernelyg didelę žvejybą ir nedelsdami pradėti atsakingai valdyti ir saugoti visą jūrų gyvybę visame pasaulyje.

Projekto tikslas – didinti mokinių savimonę apie vandenynų/jūrų ir jų išteklių apsaugą ir tausų naudojimą įgyvendinant tarptautinę teisę.

3. Su kokios šalies mokytojais bendradarbiavote ir ko iš jų išmokote?

Projekto šalys partnerės – Italija, Rumunija, Graikija, Turkija.

Dirbdami komandoje su mokiniais aktyviai, jiems suprantama kalba diskutavome apie savo šalies bei šalių partnerių krantus skalaujančių jūrų gyvūniją, augaliją, analizavome  užterštumą, priežastinius ryšius ir kaip mokiniai galėtų prisidėti prie vandens telkinių apsaugos. Projekte dalyvaujantys ugdytiniai susipažinę su mūsų šalies ir tarptautinėmis aplinkosaugos problemomis, kūrė bendras vandenynų/jūrų apsaugos taisykles, rekomendacijas, rengė stendinę medžiagą.

4. Kaip projekte integravote skirtingus ugdymo metodus, tokius kaip kūrybiškumas, technologijos ar bendradarbiavimas tarp mokinių?

Įgyvendindama projektą naudojau įvairius mokymo metodus ir kūrybinius sprendimus įtraukiant specialiuosius ugdymosi poreikius turinčius mokinius. Suteikiau galimybę mokiniams pirmą kartą dalyvauti tarptautiniame projekte, susipažinti ir pabendrauti su tarptautine bendruomene, imtis iniciatyvų siūlant idėjas.

Projekto veiklos buvo glaudžiai siejamos su lietuvių kalba ir literatūra, gamtos apsauga, IT. Mokiniai skaitė tekstus apie vandenį, apie jo tausojimą, pagal individualius gebėjimus kūrė, rašė arba piešė pasakojimus, kaupė ir sistemino medžiagą. Naudodamiesi IT įrankiais kūrė su projekto tema susijusius produktus: logotipą, šūkius, knygas.  Gilindamiesi į gamtosaugines problemas, mokiniai susipažino su vandens savybėmis, tyrinėjo sušalusio vandens kubelius, stebėjo kaip jis tirpsta, spalvino jį guašu ir stebėjo kaip jis kinta. Dalyvaudami projekte mokiniai lavino šias kompetencijas:

• raštingumą: žinojimą, kaip ieškoti ir suprasti šaltinį, ieškojo dokumentų apie artimiausią jūrą, vandenyną ar upę;
• gamtos pažinimą: pagal mokinių amžių nagrinėjo tiriamos vandens telkinio užterštumą, taršos priežastis, galimus sprendimus;
• daugiakalbystę: pasirinktos šalių partnerių kalbos: anglų, italų, lietuvių, rumunų, graikų ir turkų. Taigi, mokiniai ieškojo žodžių anglų kalba, jie taip pat kalbėjo per MEETS, paaiškindami savo idėjas;
• skaitmeninę: projekto veikloms praturtinti visi partneriai panaudojo įvairias IT programėles. Projekto logotipui, plakatui, kalendoriui, brošiūroms sukurti buvo naudojama „Canva“ programa. Pažintinė bei istorijų knyga sukurtos „Storyjumper“ programėlės pagalba. Plakatus kūrėme „Padlet“ programėle. Komandų pasiskirstymas sudarytas įrankiu „Excel“. Mokinių ir mokytojų klausimynų sudarymui naudota formsofice.com. Deramą dėmesį skyrėme saugesniam internetui. Mokiniai buvo supažindinti su „TwinSpace“ erdve, skatinami naudotis tikslinėmis programėlėmis;
• asmeninio socialinio ir mokymosi: mokiniai ugdė susitikimų metu gimusias idėjas mišriose grupėse, sudarytose iš įvairių mokyklų prižiūrint mokytojui;
• pilietiškumo: visi gerbė vienas kito idėjas, susitikimo metu visi gerbė kalbėjimo eigą, kiekvienas gerbė pristatymo laiką ir būdus. Su partneriais bendradarbiavome per „WhatsApp“ programėlę. Šioje programėlėje buvo paskirstomos užduotys ir terminai. Taip pat bendradarbiavimas vyko „TwinSpace“ puslapiuose, buvo organizuojami susitikimai vaizdo konferencijose, kurių metu projekto dalyviai – mokytojai ir mokiniai turėjo galimybę susipažinti, aptarti jau nuveiktus darbus.

5. Kaip projektą sutiko mokiniai ir ką, jūsų manymu, jie labiausiai išmoko ar suprato?

Projekte dalyvavo mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai buvo nemažas iššūkis ir jiems ir pedagogui. Dalyvaudami projekte mokiniai jautėsi svarbūs, jiems patiko virtualūs susitikimai su kitų šalių bendraamžiais. Dalyvaudami projekte mokiniai turėjo galimybę atskleisti kūrybiškumą, atsakingumą ir pasitikėjimą savimi,  tobulino bendradarbiavimo, klausymosi įgūdžius.

6. Pasidalinkite vienu patarimu, kuris padėtų pradedantiesiems ar dvejojantiems prisijungti prie „eTwinning” programos.

Prisijungimas prie programos eTwinning nėra toks sudėtingas ir bauginantis, kaip galbūt atrodo. eTwinning – tai galimybė tobulėti, atrasti, pažinti.

7. Kokie trys žodžiai geriausiai apibūdina jūsų įspūdžius įgyvendinant projektą?

Entuziazmas, iššūkiai, pasitenkinimas.