„Geriausias „eTwinning“ projektas 2025“: „On the Trail of Water: From Consumption to Saving“

2026-04-08

Tęsiame pažintį su projektais, kurie pernai pelnė pripažinimą ir tapo konkurso „Geriausias Lietuvos „eTwinning“ projektas 2025“  laimėtojais. Į klausimus apie projektą „On the Trail of Water: From Consumption to Saving“ atsako jį sukūrusi Šiaulių Dainų progimnazijos mokytoja Jūratė Valionienė. Projektas tapo vienu iš trijų geriausių projektų 12–15 m. mokinių amžiaus kategorijoje.

1. Kaip kilo idėja sukurti projektą, už kurį gavote geriausio projekto apdovanojimą 2025 m.?

Idėja sukurti projektą „On the Trail of Water: From Consumption to Saving“ („Vandens keliu: nuo vartojimo iki taupymo“) kilo iš labai paprasto, bet gilaus pastebėjimo – kad mokiniai dažnai neįvertina, kiek vanduo svarbus jų kasdieniam gyvenimui, ir kaip net mažas jų pasirinkimas gali turėti didelį poveikį aplinkai. Norėjosi parodyti, kad tvarumas prasideda ne nuo didelių žodžių, o nuo mažų veiksmų – užsukto čiaupo, atsakingai panaudoto buteliuko, sąmoningo požiūrio.

Tuo metu ieškojau temos, kuri būtų tiek universali, tiek artima kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo šalies ar amžiaus. Vanduo pasirodė tobula jungtis – jis sieja kultūras, gamtą ir žmogų. Iš to ir gimė idėja sukurti tarptautinį projektą su Turkijos partneriais, kurio metu mokiniai ne tik mokytųsi apie vandens svarbą, bet ir bendradarbiautų, kurtų bendras istorijas, plakatus, dalintųsi savo vietinių vandens šaltinių istorijomis.

Kitaip tariant, projektas gimė iš noro sujungti mokslą, kūrybą ir atsakomybę už planetą – ir parodyti, kad net vaikai gali būti tikri pokyčio ambasadoriai.

2. Kokia pagrindinė projekto idėja ir tikslai?

Pagrindinė mūsų projekto idėja buvo parodyti vaikams, kad vanduo – ne šiaip kasdienis dalykas, o gyvybės šaltinis, kuriuo mes visi dalijamės. Norėjosi, kad jie ne tik girdėtų apie tvarumą, bet ir pajustų, jog kiekvienas veiksmas keičia pasaulį.

Projekto tikslas buvo ne tik „mokyti apie vandenį“, bet per jį mokyti gyvenimo įgūdžių: kūrybiškumo, bendradarbiavimo, atsakomybės, kritinio mąstymo. Mokiniai tyrinėjo savo įpročius, kūrė skaitmeninius produktus, diskutavo su bendraamžiais iš Turkijos – o galiausiai suprato, kad vandens tema jungia visus, nesvarbu, kur gyveni.

Šis projektas buvo tarsi kelionė nuo paprasto klausimo „Kiek vandens išgeriu per dieną?“ iki gilesnio suvokimo – „Kaip mano pasirinkimai veikia planetą?“

3. Kokie trys žodžiai geriausiai apibūdina šį projektą ir jo veiklas?

Tvarumas, bendradarbiavimas, kūrybiškumas.

4. Su kokios šalies mokytojais bendradarbiavote ir ko iš jų išmokote?

Bendradarbiavome su Turkijos mokytojais ir mokiniais – tikrais entuziastais, kurie į kiekvieną veiklą žiūrėjo su kūrybine energija. Iš jų išmokome drąsiau eksperimentuoti, labiau pasitikėti mokinių savarankiškumu ir matyti tvarumo temą ne tik per ekologiją, bet ir per kasdienį gyvenimą.

Taip pat glaudžiai dirbome su savo mokyklos pradinių klasių mokytoja ir jos 2c klase. Šis bendradarbiavimas buvo tikras atradimas – vyresnieji tapo mentoriais, o mažieji – įkvėpimu. Iš kolegės pradinukų mokytojos išmokau, kad mokymas gali būti paprastas, žaismingas ir vis tiek turėti gilią prasmę. Toks ryšys – tarp šalių, amžiaus grupių ir patirčių – padarė projektą tikrai gyvą ir žmogišką.

5. Kas iš projekto veiklų labiausiai patiko mokiniams, ką jie išmoko ar suprato?

Mokiniams labiausiai patiko praktinės, kūrybinės ir bendradarbiavimo veiklos – stebėti savo kasdienį vandens vartojimą, kurti plakatus, istorijas bei skaitmeninius darbus kartu su Turkijos mokiniais. Didelį įspūdį paliko bendrai sukurta e-knyga „A Day Without Water“, kurioje jie įamžino savo idėjas ir patirtis.

Per projektą mokiniai išmoko:

• atsakingiau vartoti vandenį ir suprato jo tikrąją vertę;
• bendradarbiauti tarptautinėje aplinkoje, gerbiant kultūrinius skirtumus;
• naudotis skaitmeniniais įrankiais kuriant bendrus produktus;
• atpažinti, kad maži veiksmai daro didelį poveikį.

Daugeliui šis projektas tapo pirmuoju tikru žingsniu link sąmoningesnio, tvaresnio gyvenimo būdo.

6. Kaip pati įvertinate, kad projektas būna sėkmingas ir naudingas?

Aš projektą laikau sėkmingu tada, kai matau, kad vaikų akys švyti. Kai jie nebeklausia „kam mums to reikia?“, o patys siūlo idėjas, diskutuoja, ginčijasi, filmuoja, kuria. Tada žinau – „veikia“.

Man sėkmė nėra gražus plakatas ar sertifikatas. Sėkmė – kai vaikas pasako tėvams, kad reikia užsukti čiaupą, kai pamato, kad net mažas pokytis prasideda nuo jo paties.

Naudingas projektas – tas, kuris užkabina širdį, leidžia mokytis iš kitų, bet kartu ir apie save. Ir šis būtent toks buvo – nuo pirmo iki paskutinio lašo.

7. Pasidalinkite vienu patarimu, kuris padėtų pradedantiesiems ar dvejojantiems prisijungti prie programos „eTwinning”.

Nebijokite pradėti. „eTwinning“ – tai erdvė, kurioje kiekvienas mokytojas gali augti, mokytis ir dalintis kartu su kitais. Nereikia būti ekspertu – užtenka turėti idėją, norą bendradarbiauti ir drąsos išbandyti naujus metodus.

Svarbiausia – pasitikėti savo mokiniais. Jie dažnai nustebina kūrybiškumu, atsakomybe ir idėjomis, kurių net pats nesugalvotum. „eTwinning“ projektai tampa sėkmingi tada, kai mokytojas leidžia mokiniams būti tikrais kūrėjais, o ne tik vykdytojais.