Europos eTwinning partnerių diena: 2008 balandžio 17 –oji Video konferencija „Kultūrų ir kalbų įvairovė“ skirta tarpkultūrinio dialogo metams

2008-05-08

Projekto „Europa-mokykla-mokymas“ partneriai šiais mokslo metais ruošėsi diskusijai apie kultūras ir kalbų įvairovę. Internetu tiesiogiai buvo transliuojama konferencija iš Sevro licėjaus (Prancūzija) ir mokinių pasisakymai iš Alytuas (Lietuva), Moden (Italija), Berlynas (Vokietija).

Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos komanda nusiuntė mokinių sukurtą filmą, kuris buvo parodytas visiems partneriams konferencijos metu.

 

Čia pateikiama video konferencijos metu Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos mokinių pasisakymų ir filmuotos medžiagos trumpa santrauka:

1. Diskusijas pradėjome mintimis apie lietuvių kalbą. Kalba yra kultūrinio bendravimo priemonė. Kalbos pagalba kuriame pagrindines žmonijos idėjas, žmogaus teises, kalba yra literatūrinių tradicijų ir bendrosios kultūros išsaugojimo priemonė. Posakių žavesys, garsų žaismas mus sudomina, paskatina suvokti žodžių reikšmes, pajusti jų grožį, jausti ir girdėti juos, suvokti jų nuotaiką.

2. Diskusijas tęsėme lietuviškai cituodami ir versdami į prancūzų kalbą kinomotografininko Šarūno Barto žodžius. Šarūnas Bartas tai vienas iš retų buvusios TSRS kino talentų. Šis 32-iejų metų lietuvis išgarsėjo parodęs savo trečiąjį filmą Few of us, kurį vieningai pasveikino kino kritikai. Savotiškas filmo pastatymas, scenos be dialogų, nepaprastai lėtas, detales fiksuojantis veiksmas suteikia Barto filmui mistiškumo ir poetiškumo. Filmas turi tik vieną liudininką to, kas vyksta – tai žiūrovas. Bartas mano, kad kamera negali turėti jausmų ir nuomonės, o jeigu ji juos turėtų, reikėtu perdaryti filmą.

3. Populiaria lietuvių liaudies dzūkų krašto daina „Pasvarscyk, antela“ užbaigėme lietuviškąją pristatymo dalį.

4. Prancūziškąją dalį pradėjome diskusija apie prancūzų kalbos vietą pasaulinėje arenoje. Diskutavome apie būtinumą mokėti 3 užsienio kalbas, kadangi to reikalauja greit besikeičiantis pasaulis. Niekas neginčija būtinybės gerai mokėti anglų kalbą. Bet mes norime gyventi pasaulyje, kuriame Europa užimtų dominuojančią padėtį. Tam būtina turėti ne tik stiprią ekonomiką, bet ir išsaugoti kalbų bei kultūrų įvairovę. Kova už prancūzų kalbos išsaugojimą ir plitimą sutampa su kitų Europos tautų noru išsaugoti savo gimtąją kalbą. Bet mes negalime pamiršti ir greito didžiųjų pasaulio tautų ekonominio vystymosi ir kultūrinio vystymosi, kalbam apie arabų, rusų, kinų ir kt. tautas.

5. Mokiniai norėjo apginti prancūzų kalbos pozicijas. Jie kalbėjo, kad yra daugybė priežasčių mokytis prancūzų kalbą. Ši kalba labai tinka norint išreikšti sudėtingas ir gilias mintis, subtilius momentus. Ji visada liks mūsų širdies ir meilės kalba. Jeigu norima suprasti tikrąją didžiųjų prancūzų rašytojų kūrinių jausmų kalba, reikia gerai mokėti prancūzų kalbą. Žodžiai turi rasti atgarsį mūsų širdyse, jeigu ne, jie nepaliečia mūsų jausmų, nesukrečia mūsų sielos, nepalieka mūsų širdyse jokio pėdsako…

1. La langue est un moyen de communication au nom de la culture. La langue crée des idées qui fondent l’humanité, les droits de l’homme, elle garde la référence sur la tradition littéraire, de son image nostalgique culturelle. Le charme de l’expression, les jeux des sons nous font nous y intéresser, comprendre tous les sens du mot, le goûter, sentir, entendre son bruit, distinguer sa couleur et son humeur.

2. Nous avons continué notre présentation par les paroles prononcées par le cinéaste Šarunas Bartas qui est une des rares révélations récentes du cinéma de l’ex-URSS. Ce Lituanien de 32 ans est apparu sur la scène du cinéma international avec Few of us, son troisième film, plutôt minimaliste, salué par la critique unanime. La radicalité de sa mise en scène ­ pas de dialogues, de longs plans fixes et une infinie lenteur ­ confère au cinéma de Bartas une dimension à la fois énigmatique et poétique. Le spectateur est renvoyé à sa seule condition de témoin. Bartas dit qu’il a appris que la caméra n’a pas de sentiments, et qu’il faut donc tout corriger, tout reprendre et se débrouiller pour qu’elle en ait.

3. Une chanson populaire lituanienne a trouve aussi sa place dans notre présentation.

4. Un petit rapport a été présenté suivi par la discussion sur la place de la langue française dans le contexte mondial. On a proposé trois langues étrangères obligatoires et c’est une idée cohérente avec le développement du monde actuel. Sur la nécessité de l’anglais l’unanimité est faite. Mais nous voulons le monde où l’Europe jouera un rôle majeur. Pour sauvegarder la diversité des langues et des cultures nous devons sauvegarder plusieurs langues européennes. La cause de la langue française s’identifie à celles des autres langues européennes. Mais nous ne pouvons pas oublier les immenses mutations du monde contemporain, du monde arabe, russe, chinois etc

5. Les élèves se sont prononcés pour le français. Il y a beaucoup de raisons pour apprendre le français. La langue française est très bien adoptée à l’expression des pensées les plus complexes, des nuances les plus subtiles. Elle restera toujours la langue de nos cœurs. Si on veut comprendre le vrai sens et sentir le plus grand plaisir en lisant les chefs-d’œuvres des écrivains français on doit connaître parfaitement cette langue. Les mots doivent toujours trouver l’écho dans nos cœurs, si non, le sens reste intact, il ne bouleverse pas notre âme, ne reste pas dans nos cœurs et n’y laisse aucune trace…

Projekto vadovės:
Vilija Sušinskienė
Marija Bagdanavičienė
Ramunė Kazlauskienė