eTwinning kontaktinis seminaras Belgijoje

2011-11-28

2011 m. lapkričio 17-19 d. vyko  tarptautinis  eTwinning kontaktinis seminaras Belgijoje, Briuselio mieste, kuris laikomas Europos sąjungos sostine.

Seminaras buvo skirtas pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, ieškantiems partnerių ir norintiems pradėti vykdyti eTwinning projektus.

Čia dalyvavo beveik 100 mokytojų iš 24 pasaulio šalių.

Jau pati seminaro programa intrigavo: susitiksime su kolegomis iš daugelio Europos Sąjungos šalių ir susirasime partnerių būsimiems projektams, sužinosime iš kolegų apie visas Europos mokytojams siūlomas eTwinning galimybes, pasisemsime įkvėpimo bei kūrybinių idėjų, stebėdami eTwinning projektų pristatymus, susipažinsime su eTwinning įrankiais (registracija, kaip rasti projekto partnerių, kaip užregistruoti projektą, bendradarbiaujant TwinSpace), ieškosime idėjų bei kursime planus naujiems projektams.

Dar iki susitikimo Briuselyje, eTwinning erdvėje buvo sukurtas mokytojų kambarys, skirtas vykstantiems į šį susitikimą, kuriame mes prisistatėme patys, pristatėme savo mokymosi įstaigas, vėliau pradėjome bendrauti el. paštu, nors šio seminaro rengėjai ragino mus grįžti į eTwinning erdvę ir ten bendrauti, nes ten mums buvo pasiūlyta labai įvairių temų, kuriomis galėjome diskutuoti.

Pirmasis pranešimą skaitė mokytojas Kevin McCabe, kuris dirba Anglijoje. Jis kalbėjo apie eTwinning projektų svarbą ir strategiją klasėje ir mokykloje. Dalyvaudamas mokytojas projekte gali siekti aukštesnių standartų ir visuomenės įvertinimo. Taip pat mokytoją skatina dalyvauti ir veikti šie faktoriai:

1. Pokyčių svarba (technologijų, ekonomikos, švietimo);
2. Galimybė vaikams sukurti tokią aplinką, kurioje jie galėtų jaustis pasaulio dalimi;
3. Galimybė praplėsti mokinių akiratį;
4. Įgyti pasitikėjimo savimi.

Nereikėtų pamiršti ir tėvų nuomonės, jie visada nori, kad vaikams būtų linksma ir smagu mokykloje. Jie siekia gero išsilavinimo bei visapusiško išprusimo, nori, kad įgytas išsilavinimas padėtų susikurti geresnį gyvenimą.

Kiekvienas mokytojas turėtų įsigilinti į savo mokymo tikslus ir jų įgyvendinimą. Ar aš sugebu motyvuoti, sudominti, pasidalinti patirtimi iš realaus gyvenimo? eTwinning – puiki vieta visa tai įgyvendinti. Tačiau dalyvaujantys eTwinning veikloje ir norintys pakviesti kitus kolegas sudalyvauti, dažnai susiduria su tokiomis kliūtimis:

1. klausimu „Kodėl aš tai turėčiau daryti?“;
2. kolegos yra per daug užsiėmę;
3. mokyklos personalas dar nėra tam pasiruošęs;
4. tėvai nori, kad mokytojai  telktųsi į išsilavinimo standartus;
5. mokyklos valdžia gali nesutikti;
6. kaip tai suderinti su mokymo programa?
7. mokykla šiuo metu turi kitų rūpesčių;
8. nėra pinigų.

Užbaigdamas pranešimą Kevinas McCabe pabrėžė, kad dalyvaujant eTwinning veikloje, mokinių mokymosi ir elgesio rezultatai ženkliai pagerėjo, pavyzdžiui, mokinių lankomumas šoktelėjo nuo 86 proc. iki 96 proc.

Prasidėjo „greitieji dvyniai“ – susipažinimas bei būsimų  projekto partnerių paieška. Kiekvienas projekto dalyvis turėjo trumpai papasakoti apie save, po to įvairia žaidybine forma turėjo galimybę pakalbinti kitus grupės dalyvius. Žaisdami rinkomės temas būsimiems projektams, ieškojome partnerių, dalijomės naujų projektų idėjomis. Projekto idėjas, surašytas ant lapelių, kabinome ant sienos, paskui ieškojome sau tinkamų minčių, diskutavome ta tema ir taip palaipsniui tapome būsimų projektų partneriais. Iki vėlyvo vakaro dar  tęsėsi diskusijos šia tema.

Iš seminare dalyvavusių pranešėjų, patiko Bart Verswijel pateiktos tezės apie eTwinning vykdymą ugdymo organizacijoje. Anot Barto, svarbu turėti  mokykloje komandą, kuri pasiskirstytų vaidmenimis: lyderis, kuris vadovautų komandai – inicijuotų projekto veiklą, vykdantysis mokytojas, kuris būtų atsakingas už partnerių paiešką, nepriklausomas mokytojas, kuris padėtų pagrindiniam mokytojui atsakingam už partnerių paiešką (pvz. IKT arba anglų kalbos mokytojas), pavaduojantis mokytojas ir mokyklos vadovas.

Mokytojai buvo įtraukti į praktinę veiklą – susipažinti, pasiūlyti idėjas projektams, ieškoti bendraminčių. Prioritetinės temos buvo „Aplinkosauga“, „Tautos paveldas“ bei „Kūrybiškumas“. Žinoma, buvo galima pasiūlyti ir savo idėjų, nes vienas stendas buvo paliktas be temos, skirtas mūsų mintims. Kiekvienas dalyvis turėjo anonimiškai pasiūlyti tris galimas temas (užrašyti ant atskirų lapelių ir priklijuoti prie reikiamo stendo). Po to mums buvo pasiūlyta išsirinkti tris patinkančias temas, surasti jos autorių (-ę) ir padiskutuoti apie projektą, kaip jis norėtų jį įgyvendinti. Taip žingsnis po žingsnio kiekvienas mokytojas priartėjo prie eTwinning projekto įgyvendinimo, nes rado sau bendraminčių įdomioms temoms vystyti.

Po įtemptos darbo dienos vėlyvą vakarą visi patraukėme į Didžiąją aikštę (Grand Place) – istorinį miesto centrą, garsų architektūros stiliais, Gotikine rotuše, Karališkaisiais rūmais bei korporacijų namais. Didžioji aikštė – tai pati lankomiausia miesto vieta. Nuo XI amžiaus joje vykdavo turgūs, XV amžiuje iškilo rotušė ir įvairių gildijų namai. 1695 m. prancūzų apgulties metu  beveik visi pastatai buvo sugriauti. Vėliau namai buvo atstatyti barokiniu stiliumi. Nepaprastai graži Didžioji aikštė naktį, kada tviskančios neono šviesos dar labiau paryškina senosios architektūros grožį ir didingumą.

Antrą seminaro dieną savo patirtimi dalinosi mokytojai iš Belgijos – Lieven Van Parys, Marie-Leet Bens ir Ann Vermeiren. Lieven Van Parys kalbėjo pirmasis ir iš karto pritraukė visų klausytojų dėmesį. Ant stalo mes radome lipdukų su akimis, senų kompiuterio pelių, spalvotų lankstomų vielučių. Jis dirba su labai mažais mokinukais, kurių užsienio kalbos žinios yra minimalios, todėl be tokių dalykų jis neįsivaizduoja savo projektų. Lieven Van Parys pristatė apie dešimt projektų pavyzdžių, labiausiai įstrigę: „Mouse Art“ (papuošk kompiuterinę pelę), „Hip Hip Hooray 5 years eTwinning“ (Valio, eTwinning 5-eri), „Kids hand in hand“ (Vaikai susikibę rankomis), „Animate“ (Animuoti žmogeliukai) ir „Children are the future“ (Vaikai- mūsų ateitis). Tačiau aktualiausias dalykas, kuriuo pasidalino šis skaitovas, tai 10 eTwinning taisyklių:

1. Daryk viską paprastai;
2. Naudok universalią kalbą;
3. Rinkis universalią temą;
4. Įtrauk visus savo mokinius;
5. Naudokis virtualiais ir realiais daiktais;
6. Ieškok partnerių po visą Europą (ir pasaulį);
7. Susikurk savo internetinius įrankius arba naudokis įvairiais virtualiais įrankiais;
8. Atsakyk į visus elektroninius laiškus;
9. Junkis prie partnerių projektų;
10. Įvertink/apgalvok savo projektą.

Lektorius, Cees Brederveld iš Olandijos, paragino susiburti į grupes (su savo projektų partneriais). Jis siūlė sugalvoti siaurą temą (pvz. aplinkosauga yra labai plati, o šiukšlių rūšiavimas yra konkreti ir tinkama), projekto pavadinimą, iškelti tikslus, numatyti dalyvių amžių, projekto trukmę, projekto įvertinimą. Mūsų komandoje dirbo trys mokytojai (iš Lietuvos, Čekijos ir Latvijos), bei vienas koordinatorius iš Bulgarijos. Apsistojome ties šiukšlių rūšiavimo tema, savo projektą pavadinome „Green idea-clean area“ (Žalia idėja- švari aplinka). Projektas bus įgyvendintas pavasarį- iš pradžių mokiniai prisistatys patys, paskui pristatys savo mokyklą, miestą, šalį, pasidalins patirtimi apie šiukšlių rūšiavimą jų šalyje ir bandysime dalyvauti socialinėje akcijoje tvarkant savo mokyklos ar miesto aplinką.

Pagrindinės projekto vykdymo gairės – turėti laiko ir kantrybės, dirbti ramiai, atsipalaiduoti. Pasitikėti savimi – ,,aš galiu tai padaryti“. Projektas turi tapti jūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Nereikia jaudintis dėl galimų klaidų – jas lengvai ištaisysite projekto eigoje.

Apibendrinant norėtume pabrėžti, kad ši patirtis dar labiau paskatino imtis iniciatyvos mokykloje, nebijoti inovatyvių mokymo metodų, semtis patirties iš kitų mokytojų.

Kontaktinio seminaro nauda akivaizdi – patirtis, gera organizacija, informacijos pateikimas, puiki, darbui nuteikianti aplinka, dalyvių geranoriškumas ir jų patirties sklaida, gebėjimas bendrauti anglų kalba, partnerių paieška, bendrų projektų numatymas – visa tai leido pažvelgti į mokytojo darbą kitaip, įgalino ieškoti naujų, įvairesnių darbo formų.

Akimirkos iš seminaro:

Grita Dumskienė, Rimutė Bandzinienė ir Eglė Vasiliauskaitė