Naujienos
Be patyčių
2014-03-28Patyčias elektroninėje erdvėje pernai patyrė beveik penktadalis apklaustų vaikų, o į „Vaikų liniją“ dėl jų kreipėsi net septynis kartus daugiau vaikų ir paauglių nei 2012 m. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC) tyrimų duomenimis, 2013 m. 17 proc. vaikų teigė patiriantys elektronines patyčias. Šis procentas kasmet didėja. Elektroninės patyčios būdingiausios 6-8 klasių moksleiviams.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ vasario 21–28 dienomis atlikto tyrimą siekiant išsiaiškinti suaugusiųjų nuomonę apie patyčias jaunimo tarpe. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai.
Atlikto tyrimo išvados rodo, kad patyčios tarp vaikų – problema, kur suaugusiųjų indėlis yra svarbus ir reikšmingas.
Nors 81 proc. tyrimo dalyvių mano, kad mokykloje patyčias patiriantis vaikas turėtų papasakoti apie tai suaugusiems, likusieji vis dar mano, kad vaikas turėtų apsiginti pats ar kreiptis pagalbos į bendraamžius, siūlo apskritai nekreipti dėmesio į patyčias. Net 23 proc. tyrimo dalyvių mano, kad tai vertingas patyrimas, padėsiantis vaikui išmokti pakovoti už save, patyčias sieja su natūraliu vaikų raidos etapu ar su vaikiškais pajuokavimais ir pažaidimais.
Patyčios neturi teigiamų pasekmių: patyčias patyrusiems vaikams gali atsirasti emocinių, elgesio ir kitokių sutrikimų, krenta jų savivertė. Patyčios nėra vertingas patyrimas: vaikas gali išgyventi depresinius jausmus, jaustis menkesnis už kitus, kartais – net pagalvoti apie savižudybę. Suaugusieji turi atkreipti dėmesį į vaiko elgesio bei emocinius pokyčius, nepalikti jo vieno “kovoti” su šia problema. Patyčios – sistemingai pasikartojantis kitą skaudinantis elgesys, siekiant vaiką įskaudinti sąmoningai. Tai planuotas sistemingas elgesys, kuris neturi būti toleruojamas ar traktuojamas kaip raidos etapas, būtinas vaiko augimui, tobulėjimui.
„Man regis, mūsų vaikai taip elgsis tol, kol mes patys, vaikystėje patyrę pažeminimą tiek iš bendraamžių, tiek tėvų ar mokytojų, subręsime kitokiam požiūriui į pasaulį ir neperduosime jiems to kaip vienintelio galimo savo viršenybės įrodymo būdo“, – sako N. Marčėnaitė.
„Vaikas negimsta su gebėjimu tyčiotis – to išmokstama iš suaugusiųjų, – sako Vilniaus universiteto profesorius, vaikų psichiatras dr. Dainius Pūras. – Manau, kad anksčiau Lietuvoje patyčios buvo laikomos normaliu reiškiniu, tačiau situacija keičiasi, o tai reiškia, kad mūsų visuomenė sveiksta. Prevencinės programos turi būti nuoseklesnės, tęstinės, jų turi būti gerokai daugiau. Mes dar tik pradėjome ilgą ir sunkią kovą su prievartos kultūra, kuri buvo persmelkusi visas visuomenės gyvenimo sritis.“
Ši savaitė, kovo 24 -30 d., yra skirta iniciatyvai „Be patyčių“. Šios veiksmų savaitės metu vyksta įvairūs renginiai, iniciatyvos, kurios padeda atkreipti dėmesį į patyčių problemą ir galimą jos prevenciją. Kovo 27 d. Forum Cinemas Vingis kino teatre vyko vienas iš projekto „Be patyčių“ renginių, kurio metu apie patyčių problemą pasisakė žinomi Lietuvos žmonės, o taip pat buvo rodomas kino pavasario Destino Danielio Crettono (JAV) filmas „Internatas“. Šio filmo aprašymą, galite rasti čia.
Euroguidance projektas ir eTwinning programa taip pat prisideda prie šios iniciatyvos ir skatina inicijuoti projektus tolerancijos, patyčių prevencijos, lygybės ir pagarbos vienas kitam temomis. eTwinning projektų pavyzdžiai šiomis temomis:
Daugiau informacijos apie patyčių prevenciją skaitykite http://www.bepatyciu.lt/.
Parengta remiantis interneto svetainės http://www.bepatyciu.lt/ informacija.
Nuotrauka: Shutterstock