4-oji eTwinning mokinių stovykla „Inovacijos mokykloje ir už jos ribų“

2014-12-15

Iš kur gi gimė idėja organizuoti tokias stovyklas? Kadangi kasmet renkami kokybiškiausi eTwinning projektai, už veiklą juose mokytojai apdovanojami vertingais prizais, o mokiniai lieka neįvertinti, nors sunkiai triūsia projektų metu. Siekdami ištaisyti šią neteisybę 2011 m. eTwinning Nacionalinė paramos tarnyba pirmą kartą inicijavome tokią stovyklą ir ji buvo skirta FILMŲ KŪRIMUI. Antroji stovykla judėjo ŠOKIO RITMU. Praėjusiais metais mokėmės IMPROVIZUOTI. Na o šių metų spalio 27-28 d. daugiau kaip 50 konkursų „Geriausia Lietuvos eTwinning mokykla 2014“ ir „Atraskime saugų internetą“ nugalėtojų tapo IŠMANIAISIAIS IŠRADĖJAIS! Dirbdami kartu su „Robotikos akademijos“ mokytojais trijose amžiaus grupėse: 8-10 m., 12-15 m., ir 16-17 m. mokiniai gavo savo pirmąją užduotį – surinkti robotą ir parašyti programą, kad robotas ne tik stovėtų, ir gražiai atrodytų, bet ką nors ir nuveiktų. Programavimas vyko ne rašant komandos kodą tekstu, bet konstruojant „Lego“ – kompiuterio ekrane dėliojant tam tikras funkcijos atliekančias piktogramas, grafiškai apipavidalintas kaip „Lego“  detales. Pirmoji programa arba kitaip tariant komanda robotui buvo lengviausia – „važiuok, kai bus tamsu – sustok“. Vėliau sekė sudėtingesnės komandos – „važiuok, kai bus tamsu – pasisuk kažkiek laipsnių, važiuok“ ir paskutinis pakeitimas – “važiuok, pasiekęs juodą kraštą – važiuok atbulas, venk kirsti juodąjį aikštelės kraštą“. Kai viskas buvo padaryta ir išbandyta, mokinių sukonstruoti robotai su tokiom pat užprogramuotom komandom susitiko robotų sumo ringe. Pagal visas taisykles robotų išradėjai nusilenkė vienas kitam, sustatė robotus vienas prieš kitą ir vienu metu įjungė. Robotai stumdėsi, sukinėjosi ir grūmėsi, stengdamiesi išstumti vienas kitą iš skritulio su juoda kraštine, netikėtai tapusio ringu, kol liko tik vienas iš robotų, laimėjęs robotų sumo.

Po įtempto smegenų darbo, mokiniai rinkose kino salėje, kurioje tęsiat išradimų temą, kriaukšėdami spragintus kukurūzus žiūrėjo filmą „Dėžinukai“.

Antrosios dienos rytas buvo ne ką nuobodesnis. Mokinius pabusti kvietė demonstruojami smagūs fizikiniai ir cheminiai eksperimentai. Ne tik mokiniai, bet ir juos atlydėję mokytojai rungėsi, kas daugiau metrų oro pripūs, kas išstovės ant žalių kiaušinių nesutraiškydamas jų, spėliojo kas žino daugiausia cheminių elementų pavadinimų ir tyrinėjo, kokio efekto galima pasiekti sausą ledą panardinus į karštą vandenį. Kad įspūdžių būtų ne per mažai ir gautos žinios dar labiau įsitvirtintų mūsų atmintyje, patraukėme į Energetikos ir technikos muziejų. Transporto ekspozicijoje sužinojome, kada ir kur prasidėjo automobilių bei motociklų istorija, pasigrožėjome senoviniais automobiliais, išgirdome istorijas, kurias jie atsivežė į muziejų. Pamatėme pirmosios centrinės Vilniaus elektrinės įrenginius, kurių pagalba buvo gaminama elektra Vilniaus miesto vartotojams, susipažinome su Vilniaus pramonės istorija. Užbaigiant dieną – desertas: interaktyviose muziejaus salėse ne tik prisiminėme kai kuriuos fizikos dėsnius, bet ir patys pabandėme sukurti žaibą, patikrinome savo taiklumą ir sužinojome kiek svertume nukeliavę į kitas planetas.

Atsisveikinant galvose kirbėjo: kaip šaunu būtų mokytis žaidžiant, matematikos ar fizikos žinių semtis ne iš vadovėlių, o konstruojant robotus, pamoką paversti 45 minučių atradimu… Net ir praėjus stovyklai, kviečiame nepamiršti šių idėjų, nes jas galima paversti realybe ir savo mokykloje. Kaip? Mokantis ne tik pamokų metu, bet ir pasibaigus joms, ieškant informacijos ne tik vadovėliuose, bet ir internete, integruojant į pamokas populiarius tarp mokinių internetinius įrankius, mokantis iš kitų mokytojų ir mokinių, mokantis kartu su kitais bei mokant kitus, ką patys mokame geriausia. Tai galima pasiekti įgyvendinant eTwinning projektus ir juos integruojant į pamokas. Pirmyn!