Nebaisūs lietūs ir šaltis, kai supa geri draugai

2013-05-30

Laikas yra mūsų priešas ir mūsų draugas. Laikas skaičiuoja ne tik metus, bet ir padeda kaupti patirties bagažą. Prieš porą metų džiugiai priėmėme žinią, kad teikta programos Comenius paraiška praėjo konkursą ir mūsų mokykla gavo finansavimą projektui „Sušlapti tame pačiame lietuje ir sušilti toje pačioje saulėje“. Esam dėkingi eTwinning‘ui, nes tik jo erdvėse partneriai atrado vieni kitus. Todėl visiškai suprantama, kad kartu registravome ir projektą eTwinning. Ne viskas sekėsi puikiai. Mūsų partneriai graikai, slovakai sunkiai orientavosi projekto eTwinning erdvėse… Tačiau kitų šalių projekto dalyviai (lenkai, turkai, ispanai) perprato ir išnaudojo erdvės TwinSpace galimybes. 

2013 m. gegužės pabaigoje visi susitikome Slovakijoje. Keletas kartu praleistų dienų daug davė ir mokiniams, ir pedagogams. Buvo aptarti nuveikti darbai, pasidžiaugta projekto rezultatais, pasididžiuota produktais. Pedagogai susipažino su Slovakijos švietimo sistema, su savąja lygino jos privalumus ir trūkumus.

Pristatyta mėnesio veikla – religijos tema. Tai jautri sritis kiekvienos šalies komandoms. Juk visi priklausome vis kitai religinei bendruomenei: esame katalikai, musulmonai, ortodoksai. Tačiau, kaip ir skelbia mūsų projekto pavadinimas, vietos ir tolerancijos užtenka visiems.

Mūsų partneriai slovakai, norėdami supažindinti ne tik su savo mokykla, bet ir su šalimi, paruošė įdomią ir intensyvią programą. Susipažinome su antru pagal dydį Slovakijos miestu Košica, gėrėjomės jo senamiesčiu, stebėjomės archeologiniais paminklais. Apsilankėme Operos rūmuose, kur įsijautėme į nemirtingą „Traviatos“ operą.

Stebėjomės žmogaus išmoningumu lankydamiesi Prešovo – solivar (t. y. druskų kasyklose). Negalėjome atsistebėti švara, tvarka, jaukumu, tvyrančiu trečiame pagal dydį Slovakijos mieste Prešove. Daug įspūdžių patyrėme ir nusileidę į Domica Cave, kuriame gyvena 1500 šešiolikos rūšių šikšnosparnių (įdomu, kad šiame urve aptikta prieš 4000 metų gyvenusių žmonių rakandų). Visus stebino ir žavėjo stalaktitų – stalagmitų  fantazijos, pasiplaukiojimas urvu iki Vengrijos sienos. Nors oras nelepino ir buvo ganėtinai šalta, įspūdžių, geros nuotaikos, abipusio nuoširdumo netrūko.

Mūsų mokiniams, kurie vyko į kelionę, buvo labai sunku išsiskirti su savo naujaisiais draugais, šeimų, kuriose gyveno, nariais. Vaikai juokavo, kad projektas turėtų tęstis, kol jie baigs mokyklą.

Aurelija Dirginčienė

Štai keletas mokinių minčių iš projektinio vizito Slovakijoje

Ugnė Damanskytė, 6a klasė

Antrus metus dalyvauju Comenius – eTwinning projekte „Sušlapti tame pačiame lietuje ir sušilti toje pačioje saulėje“. Gegužės pabaigoje su penkiais savo bendraamžiais ir šešiomis mūsų mokyklos mokytojomis dalyvavome projekto susitikime Slovakijoje, Budimiro mokykloje. Čia atlikome daug įdomių darbų, aplankėme daug įvairių vietų ir susiradome daug naujų draugų.

Viena iš veiklų buvo tradicinio slovakų šokio mokymasis. Mus paskirstė į dvi grupeles, kuriose mokėmės skirtingų tradicinių šokių. Mano grupelė, kurioje buvo ir mano klasiokės Vakarė bei Gintarė, mokėsi šokio pavadinimu „Karička”. Tai labai linksmas, bet sunkokas šokis. Jis atliekamas sustojus rateliu su kojų patrepsėjimais.

Iš pradžių žiūrėjome filmuką, kuriame slovakų merginos šoka „Karička”, o po to jo mus mokė šokių mokytoja. Pradžioje buvo šiek tiek sunku. Ne visos suprato, kur ir ką reikia daryti. Pavargome, buvo karšta… Mokytoja darė pertraukas, kad liktume „gyvos“. Bet po truputį darėsi vis lengviau. Mes išsiaiškinome visas problemas ir judėjome į priekį. Galiausiai, po kokios valandos, mes su šypsena šokome „Karičką”.

Kita grupė paruošė kaubojų šokį, kurį atliko Rokas, Gabija, Deividas ir kitų tautybių vaikai.

Miestelio kultūros centre vyko koncertas, kurio metu mes ir parodėme, ko išmokome. Mūsų mokytoja Aurelija mus labai gyrė ir didžiavosi mumis.

Buvo labai smagu mokytis kitos tautos šokio.

Vakarė Baltutytė, 6a klasė

Slovakijoje su Lenkijos ir Slovakijos mokiniais gaminome stendus. Tai buvo pirmoji mūsų veikla, pasiskirsčius į tarptautines grupes. Mano grupėje nebuvo nei vieno mano žemiečio. Paruošėme stendus apie Ispaniją, Graikiją, Lietuvą, Turkiją, Slovakiją, Lenkiją. Medžiagos ieškojome internete. Klijavome ant lapų įvairias įžymių vietų nuotraukas, pažymėjome sostines, gyventojų skaičių, plotą ir t. t.

Kai viską paruošėme, prasidėjo pristatymai. Tai padaryti nebuvo lengva, nes visi buvome iš skirtingų šalių. Bet susitvarkėme ir gėdos neprisidarėme!

Gintarė Grušaitė, 6b klasė

Antrąją projekto dieną aplankėme Košicos zoologijos sodą. Tik įžengę mes išvydome gražų parką ir nuostabius įvairaus dydžio paukščius ir gyvūnus. Čia pat laisvai vaikščiojo įvairiaspalviai povai. Toliau paėję, pamatėme besislepiančias beždžiones, erelius ir pelėdas. Buvome roplių kambaryje, kur buvo įvairių rūšių vorų, gyvačių bei žuvų. Matėme liūtus, ruonius, o taip pat ir žmonių dėmesio reikalaujančius pingvinus. Ramiai stovėjo asiliukai, arkliai ir zebrai. Ką bekalbėti apie strutį, kuris sekė kiekvieną mūsų grupės žingsnį ir ėjo savo aptvare greta mūsų. Išvydome įvairių rūšių ožių, lamų bei didžiulę rudąją mešką.

Taigi išvyka į Slovakijos zoologijos sodą buvo labai įsimintina ir visai grupei labai patiko.

Gabija Rostovskytė, 6a klasė

Trečią projekto dieną važiavome į senovinius rūmus, kuriuose 18 amžiuje gyveno turtingi Štefan Andrássy šeima. Juose aplankėme keturiasdešimt keturis kambarius. Baldai buvo rankų darbo, labai gražūs ir prabangūs. Įspūdingiausiai tikriausiai atrodė biblioteka. Joje buvo net apie penkiolika tūkstančių knygų, jaukus židinys ir nuostabus fortepijonas. Taip pat ten matėme labai daug gyvūnų iškamšų bei kilimų iš jų. Rūmai buvo tikrai labai įspūdingi ir manau, kad juos dar ilgai prisiminsiu. Rūmuose galima gėrėtis didele paveikslų, portretų kolekcija. Knygų lentynose puikuojasi daugiau kaip 20 000 knygų, įspūdinga ginklų, egzotinių suvenyrų kolekcija iš viso pasaulio. Rūmus supa didžiulis 700 000 m² egzotinių medžių ir krūmų parkas. Aš labai džiaugiuosi, kad dalyvaudama projekte ne tik susiradau daug naujų draugų, bet ir tiek daug pamačiau.

Deividas Bartkus, 6a klasė

Didelį įspūdį man paliko veikla mokyklos dirbtuvėse, kur dekoravome puodelius, pasigaminome maišelius, raktų pakabukus ir muilą.

Smagiausia buvo pasipuošti puodelį. Daugelis jį gražino pagal savo pomėgius. Raktų pakabukus pasigaminti taip pat buvo įdomu. Spalvingos gyvūnų figūrėlės tuoj pat papuošė mano raktus. Ant nedidelių maišelių atsirado besišypsantis smagus veidelis. Unikaliai atrodė įvairių formų muiliukai, nes visi buvo skirtingų dydžių. Vieni vaikai jų pagamino daugiau, kiti mažiau, vienų gaminiai buvo žaismingi, kitų santūrūs. Ir visa tai mes parvežėme namo! Savo darbelius padovanojau tėveliams. Jie labai apsidžiaugė.

Rokas Tamašauskas, 6b klasė

O man labai patiko gyventi Martino šeimoje, kurioje greitai radau bendrą kalbą (juk Martinas lankėsi Šiauliuose!). Man ypač patiko vairuoti Martino tėvelio mašiną!

Video: