Nepakartojama savaitė Islandijoje

2011-03-17

Šiaulių „Juventos“ pagrindinė mokykla, kartu su partneriais iš Danijos, Latvijos ir Islandijos dalyvauja Nordplus Junior bei eTwinning projekte „Folkloro vaivorykštė“. eTwinning programos erdvė labai padeda projekto partneriams dalintis darbais, užduotimis, veikla. Projekto partneriai iš Danijos ir Islandijos – seni draugai, pažįstami bei kitų eTwinning projektų partneriai. Latviai – tarptautinės stovyklos Trakuose bendražygiai.

Rudenį savaitę dirbome Danijos Stadil – Vederso mokykloje, o vasario mėnesį partneriai rinkosi Islandijoje, Gardabaer Flataskoli mokykloje. Gyvenome Reikjavike ir kasdien važinėjome į už 9 km esančio Gardabaer miestelio Fataskoli mokyklą.

Viešnagės metu susipažinome su Islandijos švietimo sistema: Islandijoje visi vaikai nuo 6 iki 16 metų amžiaus privalo lankyti mokyklą, o pradinės mokyklos yra išlaikomos miesto savivaldybių. Reikjavike yra 45 pradinės mokyklos, iš kurių 6 yra privačios. Trys mokyklos yra skirtos vaikams su negalia. Mokslas bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose yra nemokamas, o mokslas privačiose mokyklose mokamas.

Daugelyje mokyklų yra privaloma per pertraukas išeiti į lauką, todėl vaikai turi būti apsirengę atsižvelgiant į oro sąlygas. Mokiniai skatinami elgtis saugiai ir būti patiems atsakingiems…6-9 metų mokiniams yra siūloma po pamokų pasilikti laisvalaikio centre.

Mokyklos valgykloje galima nusipirkti lengvus pietus, tačiau daugelyje mokyklų vaikai turi atsinešti pusryčius ir popietinį nešinėlį. Kai kuriose mokyklose galima nusipirkti gėrimų, duonos gaminių ir vaisių. Vaikai visada mokosi su vienmečiais. Tiems, kuriems iškyla mokslo sunkumų, yra suteikiama įvairiopa parama

Mokslo metai prasideda paskutinę rugpjūčio savaitę ir tęsiasi iki gegužės 31 d. Mokiniai yra suskirstomi į klases pagal amžių. Baigę pradinę, pagrindinę mokyklas mokosi vidurinėje mokykloje. Čia siūlomos programos, kurios trunka nuo vienerių iki ketverių metų. Kursas gali būti teorinis arba profesinis, priklausomai nuo tikslų. Vidurinės klasikinės mokyklos (menntaskolar), kurios siūlo tik akademinę programą, baigiasi stojamųjų egzaminų laikymu į aukštąją mokyklą. Šiose institucijos mokslai trunka ketverius metus ir tie, kurie gerai baigia studijas, gali teikti dokumentus stojimui į universitetą, kur įgyjamas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Yra keletas institucijų, kurios pagal įstatymą nėra apibrėžiamos kaip universitetai ar koledžai, bet siūlo universitetinio arba aukštojo mokslo lygio programas. Valstybės išlaikomose aukštojo mokslo institucijose nėra mokesčio už mokslą. Kai kuriose institucijose ar fakultetuose reikalaujamas profesinis mokymas arba darbo patirtis.

Teko lankytis valstybinėje mokykloje SJALANDSSKOLI (2 mokyklos po vienu stogu – pasiuntinių vaikų ir valstybinė). Čia stebino didžiulės neperskirtomis jokiomis pertvaromis erdvės, kuriose, pasirinkę veiklą, mokiniai dirbo savarankiškai, netrukdydami vieni kitiems. Mokytojai teikė individualią pagalbą. Šioje mokykloje stengiamasi sukurti aplinką, kuo artimesnę namams – stovi virtuviniai komplektai, minkštos dalys, sekcijos. Vaikai bet kada gali išsivirti arbatą ar pasikepinti duonos skrebutį, ar pereiti skaityti ant sofos…Už savo mokymosi rezultatus mokiniai atsako patys, jiems skiriamas darbų atsiskaitymo laikas, kurį galima pratęsti. Mokytojai dirba komandomis po 4 ir ruošia individualias užduotis. Mokyklos teritorijoje iškastas ir vandeniu užpildytas kanalas, panašus savo slenksčiais į kalnų upę. Čia kiekvieną pavasarį ir rudenį kūno kultūros pamokose mokiniai mokomi plaukti kajakais. Mokyklos baseine privalomos plaukimo pamokos nuo 1 klasės (savo baseinus turi net ir mažiausio kaimelio mokyklėlės).

Lankėmės ir privačioje BARNASKOLI HJALLASTENUNNAR pradinėje mokykloje. Šioje mokykloje mergaitės ir berniukai mokosi atskirose klasėse. Bendri užsiėmimai vyksta tik penktadieniais. Šios mokyklos tikslas – išugdyti berniukų savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, pagarbą priešingos lyties atstovams.

Flataskoli Gardabaer visą savaitę įtemptai dirbome – vedėme pamokas, kurių metu pristatėme „Juventos“ mokyklą, Šiaulius, Lietuvą. Islandijos mokinius labai sudomino pasakojimas apie Lietuvą, jos auksą – gintarą. Vaikai uostė, lietė, net bandė kramtyti gintaro gabaliukus. Dovanų jauniesiems islandams atvežėme lietuviškais tautiniais rūbais papuoštas, technologijos mokytojos siūtas lėles Jonuką ir Onutę. Dailės pamokos metu pristatėme trečiokų ir ketvirtokų paruoštą darbą – pasaką apie Eglę – žalčių karalienę, bei mokėme dirbti grotažo technika. Islandų pradinukai pasipuošė mūsų penktokų nupintomis draugystės apyrankėmis. Flataskoli Gardabaer 1-2 klasių mokiniams labai patiko choreografijos pamokos, kuriose išmoko lietuvių liaudies šokių „Suktinis“, „Lelenderis“ bei žaidimą „Jurgeli, meistreli“. Teko ir mums pačioms dalyvauti edukaciniame užsiėmime, kurio metu mokėmės iš islandiškų berželio šakų drožti įvairių pasakų veikėjus. Vyko turiningas ir labai naudingas mokytojų projekto aptarimas, pasidalijimas gerąja patirtimi, idėjomis.

Mūsų viešnagės laikas buvo suplanuotas taip, kad po įtempto darbo mokykloje, jo užtektų pažinčiai su Islandija: kultūra, folkloru, gamta, žmonėmis.

Sužinojome labai daug…Vasarą temperatūra retai pakyla virš 18-os laipsnių, žiemos nėra šaltos, bet salą glosto šiaurės Atlanto vėjai. Vasarą temperatūra žemumose svyruoja apie 12-15 laipsnių intervale, aukštikalnėse būna 5-10, aukščiausia – iki 24 laipsnių. Žiemą sostinės rajone temperatūra būna 0-10 laipsnių, šiaurinėje Islandijoje sniego ir šalčio būna daugiau, o vėjų mažiau. Žiemą, ypač apie Kalėdas, diena trunka nuo 11 valandų iki 15-os. Mums pasisekė – dienos jau ilgėja ir tų didelių šalčių, kurie tuo metu šaldė Lietuvą, mes išvengėmeJ. Islandijoje vyrauja žemi krūmai ir kerai. Patys islandai juokauja, kad pasiklydus Islandijos miške, reikia tik atsistoti…

Lavos teritorijose auga įvairių rūšių samanos ir kerpės. Miestuose medžiai sodinami, natūraliai auga retai. Į salą atsikėlus pirmiesiems vikingams buvo galima sutikti labai daug ir įvairios gyvūnijos. Tačiau žmonės buvo alkani, o gyvūnai labai patiklūs. Todėl šiandien Islandijos fauna labai skurdi. Liko tik pelės, žiurkės, arktinės lapės, elniai, kiaunės. Paukščiams pasisekė labiau…saloje veisiasi plaukikai, gagos antys, gulbės, žąsys, kirai, žuvėdros, sakalai, baltieji tetervinai…Islandai augina avis ir arkliukus, kurie turi savo istoriją. Islandiški arkliai kilę iš Norvegijos. Jie veisiami nemaišant su kitomis veislėmis. Islandiškų arklių aukštis paprastai svyruoja nuo 125 cm iki 145 cm ties gogu. Kumelių ūgio vidurkis yra 136 cm, o eržilų – 138 cm. Šie arkliai sveria apie 300-400 kg. Dominuojančios spalvos yra kaštono, juoda ir bėra, bet pilka ir rusvai geltona ar auksinė taip pat paplitusios. Iš viso yra apie 100 įvairių spalvų bei atspalvių.

Šie arkliai bręsta lėtai ir paprastai auga iki 5 ar 6 metų. Jų gyvenimo trukmė gana ilga. 25-30 metų arklys nėra neįprastas atvejis. Pagrindinis tikslas Islandijoje yra jojamųjų arklių veisimas, tačiau auginimas mėsai taip pat neatsilieka (net sakoma – neliesk mano maisto)… Islandijoje įstatymai labai griežti, išvežant už Islandijos sienos ribų arklius juos draudžiama grąžinti atgal. Esant šiam draudimui Islandijos sportininkams nėra galimybės dalyvauti tarptautinėse varžybose.

Gimtoji kalba yra islandų, kuri priklauso Germanų kalbų šiaurės grupei. Dauguma islandų supranta ir kalba angliškai bei supranta Skandinavų kalbas (visos Islandų televizijos programos – anglų kalba su islandų subtitrais, išskyrus žinias ir keletą programų vaikams).

Ypatingas Islandijos pasididžiavimas yra islandų sagos, parašytos prieš gerą tūkstantį metų, kaip spėjama, galbūt vieno autoriaus. Šios sagos laikomos vienu didžiausių viduramžių literatūros palikimu. Manoma, kad sagos yra gana patikimas istoriniu požiūriu šaltinis. Islandai net teigia, kad jie gali atsekti savo protėvių liniją iki pat pirmųjų į Islandiją atplaukusių vikingų. Sagos sėkmingai kuriamos ir dabar. O, kiek mes jų prisiklausėme…Mus priėmusios mokytojos vyras yra žinomas Islandijos geologas, vulkanų žinovas, fotografas, humoristas. Pažinties su sala metu jis nuolat kūrė naujas sagas, tuo suteikdamas sau malonumo mus nustebinti, o save palinksminti.

Dar vienas įdomus senas paprotys, kurį išsaugojo islandai, tai, kad jie neturi pavardžių, tik tėvavardžius. Ištekėdamos moterys savo tėvavardžio, savaime aišku, nekeičia. Telefonų knygoje islandai išrūšiuoti pagal vardus. Žmonių Islandijoje sparčiai daugėjant, daugelis islandų gauna po du vardus.

Islandai turi savo valiutą – islandišką kroną. Islandiška krona yra tokia pat nestabili, kaip ir Islandiją supantis audringas Atlanto vandenynas. Islandijoje yra ypač gerai išvystytas atsiskaitymas kortelėmis (tai patikrinome pačios). Praktikoje labai nesunkiai galima išsiversti kišenėje neturint nei monetos grynų pinigų. Kaip patys islandai pajuokauja – mes peršokome iš urvų tiesiai į kreditinių kortelių amžių.

Įspūdingo grožio Hallgrímskirkja bažnyčia, kuri yra beveik pačiame Islandijos sostinės Reikjaviko centre. Ji pastatyta garsaus islandų poeto Leif Eriksono garbei. Bažnyčios statyba prasidėjo 1937 metais ir tęsėsi 38 metus. Ji išlaiko ekspresionizmo stilių. Pastatas taip pat naudojamas kaip observatorija. Prie bažnyčios stovi Leif Eriksson statula ir jo vardo viešbutis.

Islandijoje vyraujanti religija yra liuteronų, nors yra keli procentai katalikų. Į liuteronus islandus atvertė danai. Religija turi nemažą įtaką Islandijoje, tuo pačiu islandų religingumas yra toks pats praktiškas, kaip ir patys islandai. Net pačiose mažiausiose teritorijose, kuriose gyvena vos viena šeima, būtinai šalia namelio yra ir bažnyčia.

Lankėmės etnografijos, nacionaliniame, istorijos muziejuose. Susipažinome su Snaefellsjökull nacionaliniu parku, kurio muziejuje vyksta edukacijos mokiniams. Buvome pirmieji užsiniečiai nusileidę į 30 metrų gylio lavos urvą. Daugiau nei dešimtadalis Islandijos yra padengta ledynais. Snaefellsjökull nacionaliniame parke grožėjomės 80 metrų amžino įšalo SNÆFELLSJÖKULL“ ledkalniu. Aplankėme Stykkislhólm-urą. Geru oru iš Stykkilhólmuro atsiveria nepakartojami vaizdai į salelėmis nusėtą fjordą. Šiame mieste įkurtas Vandens muziejus – biblioteka, kuriame eksponuojamos 24 vandens kolbos – tiek Islandijoje skaičiuojama ledynkalnių…

Pasiekėme ir Islandų pamėgtą pliažą, kuris mus stebino savo juodu smėliu bei juodais akmenimis. Vasarą čia vandens temeperatūra pakyla iki 9-12 laipsnių. Viena iš mokytojų  pabandė pakilnoti 4 akmenis, gulinčius pakrantėje: 23kg, 54kg, 100kg ir 154kg. Islandai sako, kad jei pakelsite 54kg – galite būti jūreiviu Drittvíke, jei 154kg – jums ieškos laisvos kapitono vietos.

Teko įlipti į kraterio viršūnę, grožėtis Atlanto nuostabiomis vandenyno pakrantėmis. Mėgavomės ir Žydrosios Lagūnos teikiamais malonumais (karštas vanduo ir žydras nuo mineralų gausos, suteikė daug naujų jėgų). Visos viešnagės metu svajojome pamatyti Šiaurės pašvaistę – dangaus švytėjimo priežastis yra iš kosmoso į žemės magnetinį lauką patekusios elektringos dalelės. Jos švyti 80-120 km aukštyje. Pamatėme! Tačiau tik paskutinę naktį, jau išsiruošę į oro uostą.

Tai, ką planavome, apie ką svajojome prieš išvykdami į Islandiją, viską patyrėme: naujos patirtys mokykloje, žmonių nuoširdumas, gamtos grožis ir stebuklai… Tai įkvepia mus džiaugtis gyvenimu, dalintis patirtais įspūdžiais su mokiniais, jų tėvais, kolegomis, draugais ir planuoti naujus darbus, veiklas, susitikimus, išvykas.

Ingrida Karskienė, Aurelija Dirginčienė
Šiaulių „Juventos“ pagrindinė mokykla

Akimirkos: