Įvyko konferencija „Mokinių esminių kompetencijų ugdymas projektinėje veikloje“ Alytuje

2014-05-23

2014 gegužės 21d. Alytaus Panemunės pagrindinėje mokykloje vyko metodinė praktinė konferencija „Mokinių esminių kompetencijų ugdymas projektinėje veikloje“. Trylika mokytojų ir mokyklos vadovų pristatė pranešimus, 65 pedagogai iš mūsų ir kitų Alytaus miesto savivaldybės pagrindinių mokyklų mokėsi, kaip parengti ir įgyvendinti projektus, ugdyti mokinių esmines kompetencijas pamokoje ir netradicinėje ugdymo aplinkoje. Konferencijoje taip pat skaitytas pranešimas „Programos eTwinning galimybės ugdymo procese: integracija, inovacija, kūrybiškumas“, kurio medžiaga mielai dalijamasi su eTwinning programa besidominčiais Lietuvos pedagogais. Pranešimą parengė Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos pradinių klasių vyresnioji mokytoja Edita Dervinienė, anglų kalbos vyresnioji mokytoja Jurgita Arbutavičienė; skaitė pradinių klasių mokytoja metodininkė Renata Vaikšnorienė.

 

Programos eTwinning galimybės ugdymo procese: integracija, inovacija, kūrybiškumas

 

eTwinning programa  mūsų mokykloje žinoma nuo 2005 metų. Iki šio laiko mokyklos pedagogai vykdė 12 eTwinning projektų, dalyvavo 7 tarptautiniuose seminaruose. Jaučiamės sukaupę nemažai su programos eTwinning projektinėmis veiklomis susijusios patirties ir galintys ja pasidalinti.

eTwinning programa sudaro galimybes integracijai, inovacijai ir kūrybiškumui ugdymo procese plėtoti.

Integracija glūdi pačioje eTwinning programos koncepcijoje. Čia integruojami trys dalykai: užsienio kalba,  IT, dalyko srities žinios. Visi trys komponentai sąveikauja tarpusavyje; gvildenama problema negali būti išspręsta be vieno iš jų.

Vienas iš patraukliausių dalykų šiuolaikiniam moksleiviui, dalyvaujančiam eTwinning projekte, yra informacinės technologijos. IKT ir patraukli veikla skaitmeninės kartos vaikams suprantama sinonimiškai. Informacinės technologijos projektinėje veikloje daugiausia naudojamos kaip priemonė projekto tikslui pasiekti ar produktui sukurti. Tačiau gali būti ir projekto tikslas, pvz. kalbant apie saugų naudojimąsi internetu. Mokiniai tobulina IKT įgūdžius ruošdami pateiktis, naudodamiesi elektroniniu paštu, kurdami video filmukus. Ypač dideles galimybes suteikia WEB.2 kartos įrankiai. Šiuolaikiniai vaikai drąsiai naudojasi mobiliųjų įrenginių teikiamomis galimybėmis.

Mokiniai ugdo ne tik IKT įgūdžius bet ir komunikacinę kompetenciją. Vartojama tiek sakytinė, tiek rašytinė kalbos forma. Kalba čia yra ir priemonė, ir tikslas (jei tai kalbinis projektas). Motyvuojantis veiksnys  – galimybė vartoti kalbą „čia ir dabar“. Naudodamiesi video konferencijų ir Skype telefonijos tinklo teikiamomis galimybėmis mokiniai įsisąmonina, jog kalba bus vartojama ne „kažkada kur nors “, bet „čia ir dabar“. Tai reiškia, kad naudojant IT technologijas pereinama nuo kalbinės veiklos modeliavimo pamokoje prie realios kalbinės situacijos ir tikro  pašnekovo. Psichologiškai tai didelis lūžis mokiniams: reikia ne tik suvokti perteikiamą informaciją (kalbama su partnerio šalies akcentu), bet ir greitai reaguoti formuluojant atsakymą bei naudojantis esama žodžių atsarga ir įgytomis gramatinėmis struktūromis. Neretai po Skype ar video konferencijos juntamas padidėjęs domėjimasis kalba: uoliau atliekamos užduotys, atsiranda papildomų klausimų „Kaip pasakyti/parašyti tai angliškai?“. Toks realių kalbinių situacijų vartojimas neabejotinai suteikia  inovatyvumo ugdymo procesui.

Projekto tema glaudžiai susijusi su dėstomu dalyku. Tokiu būdu pagvildenkime dalyko srities bei kitų programų integraciją. Fizikos mokytojas, be abejonės, rinksis tyrinėti fizikinius reiškinius, atliks jų matavimus; biologijos mokytojas pasiūlys mokiniams tyrinėti augalus ir gyvūnus. Neretai projekto tema peržengia dalyko rėmus kviesdama į problemą pažvelgti plačiau. Planuojant projektą galima atsižvelgti į mokyklos Veiklos planą, vykdomas prevencines programas (kaip antai OPPP, ATPP) arba LR Seimo paskelbtais metų prioritetais (Kristijono Donelaičio, Teatro metai). Minint K.Donelaičio metus, poema gali būti ne tik lituanistų nagrinėjimo objektas, bet ir biologų, muzikų bei dailininkų: poemoje minimi paukščiai lyginami su partnerės šalies  sparnuočiais, klausomasi jų giesmių, lyginami pamėgdžiojimai, fotografuojami arba piešiami, kuriamos jų interaktyvios viktorinos).

eTwinning programa ne tik integruoja savyje keletą dalykų, bet ir pati lengvai integruojama į ugdymo procesą, popamokinę veiklą, pailgintos darbo dienos grupių, bibliotekų veiklą. Idealu, kai eTwinning projektinės veiklos padeda spręsti pamokos uždavinį: atrasti, sužinoti, išmokti, perteikti, palyginti, atrinkti ir taip toliau. Projekto metu paprastai siekiama tam tikro rezultato ir sukuriamas produktas – paroda, knyga, rinkinys, bukletas, pateiktys, video medžiaga ir t.t. Idealu, kai šie produktai tarnauja kaip mokomoji medžiaga ugdymo procese.

Natūraliai kyla klausimas, ką nauja į ugdymo procesą įneša eTwinning programos projektinės veiklos? Pirmiausia, tai galimybė veikti „už klasės ribų“. Projektinių veiklų neįpareigoja laikas (45 min) nei vieta (klasė).  Tai reiškia, kad mokiniai gali veikti netradicinėse erdvėse – parke, kieme, muziejuje, ekskursijoje – nelygu kokia projekto tema. Antra, projektas įpareigoja veikti bendradarbiaujant su partneriais.  Tai reiškia, kad sužinoma, mokomasi ir tyrinėjama lyginant mokyklas, kultūras, skirtingas IKT, aplinkas, kalbas, rezultatus. Kontrastas ir begalinė įvairovė, ko gero, ir yra motyvacijos pagrindas. Trečia, vykdant projektines veiklas nėra prievartos, spaudimo „išmokti tam tikrus dalykus“, todėl vyrauja teigiamos emocijos,  žadinamas smalsumas – „ O ką partneriai daro kitaip?“. Galiausiai – mokiniai yra aktyvūs proceso dalyviai: renka arba siūlo temą, kuria norėtų tyrinėti, kurti. Taigi, lavėja jų iniciatyvumas.

Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija atsiskleidžia ugdant vaiko  pasitikėjimą savo kūrybinėmis galiomis, gebant naujai pritaikyti turimą informaciją, keliant naujas idėjas ir jas realizuojant. Būtina siekti, kad vaikai, generuodami idėjas bei siūlydami IKT priemones joms realizuoti, taptų lygiateisiais projekto dalyviais, o neretai ir jo iniciatoriais. Kūrybiškumui skleistis ypač pasitarnauja NPT skelbiamos kasmetinės eTwinning savaitės. Mūsų 4a klasės mergaitės dalyvavo „Nuspalvink eTwinning rudeninėmis spalvomis“ koliažo kūrimo konkurse. Mokinės siūlė siužetą, diskutavo, skirstėsi vaidmenimis. Čia išryškėjo lyderystės pradmenys, formavosi emocinės kompetencijos įgūdžiai: reikėjo įtikinti bendraklases, o nepavykus rasti bendrą sprendimą.

Plėtodami kūrybiškumo kompetenciją mokiniai panaudoja turimas žinias ir remiasi turimais įgūdžiais. Jungia žinias iš įvairių sferų, vykdo informacijos paiešką, ją analizuoja ir lygina, daro išvadas taip įgydami naujų žinių bei formuodamiesi naujų įgūdžių. Ypatingai kūrybiškumas atsiskleidžia per menines projekto veiklas – muziką, dailę ir technologijas, teatrą, šokį.

Svarbu pabrėžti, kad su eTwinning programa ugdoma ir socialinė kompetencija. Pristatydami eTwinning projektus mokyklos bendruomenei mokiniai pratinasi kalbėti auditorijai, reaguoti į jos klausimus, nugalėti jaudulį; reiškia, išbandydami save įgyja pasitikėjimo bei draugų pripažinimą. Dalyvaujant eTwinning  programos veiklose  plečiasi interesų ir bendraminčių ratas. Kartu veikiant stiprinami tarpusavio emociniai ryšiai, palaikymas ir savitarpio pagalba.

Apibendrinant išsakytas mintimis galima drąsiai teigti, kad  eTwinning programa neabejotinai įneša į ugdymo procesą inovatyvumo, akcentuoja integraciją bei sudaro palankias prielaidas ugdytinių kūrybiškumui plėtoti. Šie trys faktoriai sudaro sąlygas komunikacinės, iniciatyvumo ir kūrybingumo bei socialinės kompetencijų ugdymuisi.

 

eTwinning projektų pristatymas

 

Renginio nuotraukos: