Tarptautinis programos eTwinning seminaras Islandijoje

2013-11-15

Šių metų spalio 31–lapkričio 2 d. Islandijos sostinėje Reikjavike vyko tarptautinis programos eTwinning seminaras „Matematika, ICT ir projektinis bendradarbiavimas mokytojams, dėstantiems 16–19 metų amžiaus moksleiviams“.  

Programos eTwinning profesinio tobulinimo seminaras Europos mokytojams buvo organizuotas Islandijos nacionalinės programos eTwinning paramos tarnybos bendradarbiaujant su ES nacionalinėmis pagalbos tarnybomis. Pagrindiniai šio seminaro organizatoriai buvo mokytojai Guðmundur Ingi Markússon ir Sigríður Vala Vignisdóttir bei Islandijos programos eTwinning ambasadoriai matematikos mokytojai Guðlaug Ósk Gunnarsdóttir ir Guðný Esteris Aðalsteinsdóttir.

Šio seminaro tikslas buvo pasidalinti gerąja tarptautine patirtimi naudojant ITC technologijas matematikos pamokose. Kadangi matematika ir  informatika yra glaudžiai tarpusavyje susiję mokslai, į seminarą susirinko didelis būrys šios srities padegogų.

Spalio 31 d. po pietų iš daugelio Europos šalių (Vokietijos, Austrijos, Portugalijos, Bulgarijos, Turkijos, Briuselio) susirinko beveik visi šio semianro dalyviai. Organizatoriai prieš seminarą išsiuntė visas programos detales užsiregistravusiems dalyviams: atvykimą iš oro uosto, seminarų eigą, gyvenimo sąlygų aprašymą ir pažintinės programos teikiamas galimybes. Beliko tik perskaityti ir suprasti kas ir kada vyks.

Atvykusius pasveikino Arnór Guðmundsson, Islandijos švietimo mokslo ir kultūros ministerijos, švietimo departamento direktorius. Toliau atvykusiems sveikinimo žodį tarė projekto vadovas Tryggvi Thayer  – Islandijos universiteto dėstytojas. Jisai kalbėjo apie virtualias žinių erdves: technologijomis paremtą bendradarbiavimą XXI amžiuje. Kita pirmojo susitikimo kalbėtoja buvo Rute Baptista, programos eTwinning centrinės paramos tarnybos (CPT) darbuotoja iš Briuselio. Jos tema – „Įvadas į programą eTwinning ir jos galimybių studija“. Pabaigoje mūsų laukė pažintis su seminaro organizatoriumi Guðmundur Ingi Markússon, Islandijos programos eTwinning nacionalinės paramos tarnybos atstovas (NPT). Visiems buvo palinkėta gero darbo, puikių įspūdžių kultūrinėje programoje ir naujų bendrų projektų.

Intensyvus darbas prasidėjo jau pirmąjį vakarą. Kadangi daugelis atvykusiųjų buvo nepažįstami, teko žaidimų forma prisistatyti ir kiek galima daugiau sužinoti apie kitus dalyvius. Įdomu ir gal kiek sunku buvo iš karto įsiminti organizatorių, Islandijos mokytojų ir skandinavų šalių – Danijos, Švedijos, Suomijos ir Norvegijos – pedagogų vardus. Noras greičiau susibendrauti buvo toks didelis, kad vardų tarimo problemą išsprendėme greitai, nes turėjome vardines korteles su savo šalies pavadinimu ir vardu bei pavarde. Turėjome vieną tikslą – pasidalinti turimą programos eTwinning patirtimi ir naujų partnerių paieška. Trumpai apie Islandijos švietimo sistemą galima būtų pasakyti, kad Islandijoje švietimas iš esmės yra suskirstytas į du lygius – privalomąjį ir neprivalomąjį. Mokslai privalomi visiems vaikams nuo 6 iki 16 metų. Mokslo metai prasideda rugpjūčio 21–rugsėjo 1 dienomis ir baigiasi gegužės 31–birželio 10 dienomis. Mokykloje mokoma 5 dienas per savaitę. Mokslo metai suskirstyti į du semestrus – pavasarinį ir rudeninį. Dėl to, kad Islandija retai apgyvendinta, vaikams dažnai tenka gyventi mokyklos bendrabučiuose arba važinėti į mokyklą autobusu didelius atstumus. Pabaigę savo studijas jie gali tęsti mokslus aukštesniojoje vidurinėje mokykloje arba profesinėje mokykloje. Aukštesniosiose vidurinėse mokyklose moksleiviai paruošiami akademiškai, tai jiems suteikia teisę tęsti studijas universitete arba stoti į aukštąsias profesines mokyklas. Islandijoje aukštesnės pakopos vidurinis mokslas nemokamas, tačiau reikia mokėti už knygas ir mokymo priemones. Visi dalykai dėstomi islandų kalba.

Po draugiškos vakarienės Radisson Blue Saga viešbutyje kiekvienas jau pirmąjį vakarą surado sau galimą būsimo projekto partnerį. Laukė dar septyni pažintiniai-praktiniai diskusijų seminarai ir pabaigoje – projekto registravimas savo Nacionalinėje programos eTwinning tarnyboje.

Lapkričio 1-ąją dieną paraleliai vyko darbo grupių užsiėmimai. Kadangi vieni dalyviai buvo „baltieji“ kiti –  „rausvieji“, užsiėmimai vyko skirtingose patalpose. Kartu dalyvavome visose septyniose darbo grupėse. Pagal tematiką užsiėmimai buvo suskirstyti taip:

Geometrija ir menas – mokytoja Margrét Sigrún Björnsdóttir. Pranešėja teigė: „Mano seminaras vadinasi geometrija ir menas. Aš pažvelgsiu į matematikos ir meno pasaulio darną, tačiau mano pagrindinis dėmesys skiriamas geometrijai. Kompiuteriu braižome geometrines figūras, kurios panašios į gatvių plyteles ir jūs matėte tas plyteles, matėte, kaip jas rankomis plytelių klojėjai kloja miesto gatvėse. Tai yra geometrija.“ Margrét yra ir Islandijos pedagoginio universiteto dėstytoja nuo 1989 metų. Ji  specializuojasi meno ir iš dalies muzikos studijos rengimu. Iki 2009 m. ji buvo Reikjaviko universiteto matematikos ir matematinės pedagogikos dėstytoja. Vėliau ji tapo matematikos mokytoja ir  Reikjaviko Árbæjarskóli mokyklos direktore. Margrét dėsto matematiką vaikams nuo 3 iki 10 klasės. Savo pamokose naudoja programinę įrangą, kurią galite rasti  http://paintbrush-mac.en.softonic.com/maciPad ir https://itunes.apple.com/us/app/. Pabaigoje pranešėja palinkėjo visiems kūrybinės dvasios ir gerų įspūdžių ledo ir geizerių krašte.

Reikjavikas – matematikų miestas, pranešėjai  Guðlaug Ósk Gunnarsdóttir ir Guðný Ester Aðalsteinsdóttir.  Pirmoji pranešėja Guðlaug Ósk Gunnarsdóttir gimė Reikjavike, Dirba ikimokyklinio ir pradinių klasių mokytoja ir yra programos eTwinning ambasadorė. Ji dėsto matematiką jau 12 metų. Seminaras yra iš esmės pagrįstas islandų kalbos kultūros paveldo žiniomis, kuris pranešėjai yra ypač svarbus. Guðný Esteris Aðalsteinsdóttir kilusi iš Islandijos ir yra pradinės mokyklos mokytoja. Reikjavikas yra miestas, turintis daug paslapčių: įdomi miesto struktūra ir istorija; būsto tipai yra įvairūs – seni, nauji, tradiciniai ir šalia modernios šildomos gatvės. Pirmasis žvilgsnis vaikštant Reikjaviku nukrypsta į kalnų, ledynų, vadinamų Snæfellsjökull, keteras, padengtas sniegu. Įspūdingas vaizdas.  Garai, besiveržiantys iš karštų šaltinių, kelių sistema ir jos struktūra – visa tai labai įdomu. „Kartu mes atsižvelgėme ir į Islandijos tautos kultūrą, jos pasakas, elfus, gyvenančius snieguotuose kalnuose. Tai jūs pastebėjote važiuodami iš oro uosto į sostinę. Pakeliui jus pasitiko akmeninės žmonių skulptūros. Jas sukūrė gamta. Tai – mūsų kultūros paveldas. Daug mieste esančių antikvarinių daiktų daro unikalią ir savitą miesto išvaizdą. Atminkite, kad miesto modeliai atsirado spontaniškai“ – kalbėjo pranešėja. Pridedu interneto nuorodą, kurią paspaudę matysite Reikjaviko žemėlapį su gatvėmis ir galėsite pasivaikščioti virtualioje erdvėje. http://bokmenntaborgin.is/en/literary-walks-and-trails

Mokymo klasės sukūrimas vienu mygtuko paspaudimu – Guðjón Andri Gylfason, matematikos mokytojas iš Reikjaviko.

„Šiandien kalbėsiu apie tuos mokymo metodus ir priemones, kurie lengvai įgyvendinami mokykloje ir yra suprantami mokytojams. Seminare aptarsime, kaip dirbti klasėje naudojant e-knygos, vaizdo redagavimo programinę įranga. Susipažinsime ir išmoksime dirbti  Moodle ir iPad Apps aplinkose, išmoksime sukurti mokymosi medžiagą ir automatiškai parengti visai klasei namų darbus. Pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į tai, kaip padaryti filmą naudojant taikomąją programą Camtasia http://www.techsmith.com/download/camtasia/ naudojant  iPad.

Šiomis priemonėmis galėsime organizuoti viktorinas, susipažinsime su Moodle darbo aplinka ir išmoksime rengti nuotolinio mokymosi kurso medžiagą bei ją talpinti Moodle aplinkoje. Priemones galima rasti internete adresu: https://moodle.ma.is/course/view.php?id=86“ – kalbėjo pranešėja.

(username: etwinner; password: Etwinner.2013).

Sukurk pamoką naudodamas iTUNES planšetinį kompiuterį – Víðir ÞórarinssonIn, mokytojas iš Reikjaviko. Po trumpą prisistatymo mokytojas paskyrė praktinę užduotį. Iš tiesų buvo įdomu atlikti praktines matematines užduotis. Pasirinkome užduotį – apskritimo lanko ilgio matavimas. Gavome po liniuotę ir ėmėme ieškoti apskritimo pavyzdžio aplinkoje. Viešbučio fojė radome gražų augalą, kurio suformuotas lapų kupolas labai mums tiko. Viešbučio darbuotojams gal kiek keistai atrodė lakstantys suaugę žmonės su metrais rankose ir matuojantys visus apskritus daiktus. Bet matematika ir turi turėti savo humoro dozę. Vėliau aptarėme, kaip sekėsi skaičiuoti apskritimo ilgį ir darbus palikome mokytojui kaip padalomą medžiagą. Puiki tarptautinė atvira pamoka ir, svarbiausia, kūrybiška.

Kaip sekasi? Saugus projekto kūrybos ir talpinimo procesas, interaktyvi ir kūrybiška komunikacinė veikla – pranešėjas Bart Verswijvel, Belgijos pedagogas, šiuo metu dirbantis pedagoginiu patarėju ateities klasės laboratorijoje Briuselyje, Belgijos nacionalinės paramos tarnybos programos eTwinning atstovas. Barto pranešimas buvo kūrybiškas ir įdomus. Savo kalboje jis apžvelgė programos eTwinning plėtrą ir galimybes įvairiose ES šalyse. Pranešėjas teigė, kad tai puiki bendravimo priemonė pedagogams ir mokiniams. Puikus įrankis naujoms idėjoms kurti ir jomis dalintis su partneriais kitose šalyse. Darbalaukis TwinnSpace turėtų būti lygiagretus su mokyklos e. žurnalu ar darbo knyga. Įdomu buvo klausytis žmogaus, kuris daug savo laiko atiduoda darbui su mokiniais ir kartu atsakingai dirba Nacionalinėje programos eTwinning tarnyboje.

O dabar lyg ir turėtų kilti klausimas – o kur kultūrinė programa, koks gi buvo šio seminaro klausytojų laisvalaikis? Laisvalaikis buvo labai turiningas! Islandai su pasididžiavimu kalba apie puikų orą savo krašte, kurio vis dar neteršia kaminų dūmai, apie žuvį, plaukiojančią visai šalia, apie geizerius, kurių šiluma naudojama namams, gatvėms ir mokykloms šildyti. Visa tai puiku. O kur dar laukinė, neliesta gamta ir didysis tektoninis lūžis, apie kurį islandai sako, kad viena koja galima stovėti Amerikoje, o kita – Europoje. Gaila, tačiau tektoninės mūsų žemyno plokštės pamažu juda viena link kitos, ir po keleto šimtmečių galbūt nebebus šio gamtos sukurto stebuklo. Na bet gyventi reikia čia ir dabar. Ir islandai puikiai tai suvokia: jie džiaugiasi gyvenimu, savo puikia šalimi, nors turi tik apie 300 000 gyventojų. Bet kuris sutiktas gatvėje islandas šypsosi, noriai anglų kalba paaiškina miesto svečiui, kur kas yra, kur reikėtų eiti. Ir dar palydi žvilgsniu, ar teisingai buvo suprasta informacija. Islandai garsūs ne tik geizeriais, bet ir šilta vilna, iš kurios siuva drabužius sau ir dalį gaminių parduoda turistams. Tai jų pragyvenimo šaltinis. Nes ant uolos ir tarp samanų neauga jokios daržovės, bulvyčių čia nepasikasi pietums.

Kaip jau minėjau, darbo seminaruose buvo kalbėta apie unikalų miesto grožį – taip ir yra. Unikalus šiuolaikinės architektūros stebuklas, stovintis miesto centre – kultūros ir meno centras Harpa. (http://en.harpa.is/harpa-my-house ). Unikalus sprendimas, kaip išnaudoti saulės spindulių lūžio kampą, kad patalpoje kuo ilgiau būtų natūrali šviesa. Harpa atvėrė duris 2011 m. gegužę ir yra Islandijos simfoninio orkestro ir Islandijos Operos rūmai. Čia taip pat vyksta įvairūs koncertai, renginiai, susitikimai, konferencijos. Pastato stiklo fasadą suprojektavo garsus menininkas Olafur Eliassonas bendradarbiaudamas su architektu Henning Larsen. Dizainas remiasi geometrinių kūno kraštinių išdėstymo principu, kuris realizuotas per dviejų ir trijų matmenų dimensiją. Langų rėmus primena cukruoti bazalto stulpeliai, paprastai randami tiktai Islandijoje. Pastato pietų fasadai sukurti kaleidoskopinio atspindžio principu ir sukuria ryškų aplinkinį kraštovaizdį. Puiki vieša erdvė jaunimo projektams, miesto gyventojų kultūriniam poilsiui ir puikus lankymo objektas turistui. Harpa koncertų ir konferencijų centras – taip tiksliai vadinamas šis pastatas. Pastatas priklauso valstybei ir yra Reikjaviko miesto pasididžiavimas.

Kitas puikus architektūros paminklas yra Halgrimuro bažnyčia http://www.panoramio.com/photo/3876565, viena gražiausių ir aukščiausių evangelikų liuteronų bažnyčių Reikjavike. Bažnyčios bokštas siekia apie 73 metrus, iš šio bokšto galima pasigrožėti miestu iš paukščio skrydžio. Garsus islandų architektas Gudjonas Samuelsenas  (Gudjon Samuelsson) sukūrė bažnyčios projektą, jos statybos prasidėjo 1945 metais ir baigėsi 1974 metais. Bažnyčia užsiima švietėjiška veikla, rūpinasi jaunimo ir pagyvenusių žmonių užimtumu ir religiniu mokymu.

„Solfar“ skulptūra – vikingų laivas (Sun Voyager). http://turizmobaze.lt/wp-content/uploads/2013/06/solfar.jpg. Skulptūra „Solfar“ yra Jón Gunnar Árnason sukurtas masyvus ir kartu elegantiškas plieno dirbinys, kuris savo forma primena vikingų laivą. Skulptūrą galima pamatyti nukeliavus kiek šiauriau nuo Reikjaviko miesto centro, senajame uoste. Tai viena populiariausių ir labiausiai fotografuojamų skulptūrų visame Reikjavike.

Na ir pats nuostabiausias lankytinas objektas, sukurtas pačios gamtos, yra Žydroji Lagūna (Blue Lagoon). Geoterminė gydykla, įkurta 1976 metais netoli veikiančios termofikacinės elektrinės http://www.bluelagoon.com/blue-lagoon-spa. Buvo tiesiog nenusakomas jausmas pasinerti į šį gamtos sukurtą natūralų geizerių ežerą ir išsimaudyti vandenyje, kuris yra apie 40 laipsnių pagal Celsijų ir turi pieno atspalvį, kuris susidaro dėl jame ištirpusio silicio dioksido. Įdomu buvo stebėti ežere alsuojantį geizerį.

Tačiau visiems puikiems ir įdomiems dalykams ateina pabaiga. Todėl ir mes, seminaro dalyviai, paskutinę savo darbo dieną, šeštadienį, nuo ryto baigėme kurti naujus projektus, pasidalinome kontaktais, registravome arba sutarėme registruoti savo naujus bendrus programos eTwinning projektus.

Nuoširdžiai dėkoju už suteiktą galimybę programos eTwinning Lietuvoje administratorei Violetai Čiuplytei, kuri kartu dalyvavo šiame puikiame praktiškame seminare, ir linkiu visiems programos eTwinning konsultantams gerų darbų telkiant į šią puikią ES programą naujus kolegas pedagogus, mokyklas ir svarbiausia – mokinius.

Akimirkos iš seminaro

Daugiau nuotraukų galite pamatyti čia:
https://www.dropbox.com/sh/7yqim85awjzo9jy/SbSdtfJ0r4

Benediktas Siliūnas,
programos eTwinning konsultantas,
VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos
Profesinio mokymo skyriaus vedėjas.