RSS

Naujienos

Sveikiname Jus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga ir skelbiame „Lietuvos šimtmečio viktorinos“ klausimus ir atsakymus

Sveikiname Jus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga ir skelbiame „Lietuvos šimtmečio viktorinos“ klausimus ir atsakymus

2018-03-11

Minėdami Lietuvos šimtmetį vasario pradžioje kvietėme Lietuvos mokyklas jungtis prie nacionalinio „eTwinning“ projekto „Lietuvos šimtmečio viktorina“, kuriam klausimus parengė žurnalistas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas – EPALE nacionalinės paramos tarnybos projekto autoritetas.

Projekte galėjo dalyvauti viena mokytojų-mokinių arba tik mokytojų komanda iš konkrečios įstaigos, kuri pateikė po vieną atsakymą kiekvienam klausimui. Džiaugiamės galėdami paminėti, kad projekte-viktorinoje sudalyvavo net 18 Lietuvos mokyklų – 14 mokinių ir mokytojų komandų ir 4 mokytojų komandos.

Šiandien, Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, skelbiame ir sveikiname šio projekto nugalėtojus.

Mokinių ir mokytojų komandų kategorijoje surinkusi net 76 balus nugalėjo elite dejting Daujėnų pagrindinės mokyklos komanda. Mokytojų komandų kategorijoje surinkę taip pat 76 taškus nugalėjo Fagernes Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos komanda.

Visų viktorinoje dalyvavusių komandų balus rasite šioje suvestinėje, o daugiau informacijos apie projekto eigą ir terminus rasite projekto „Twinspace“ puslapyje.

 

 

senior date 50 Žemiau pateikiame viktorinos klausimus ir atsakymus:

 

  • gratis dating portal Vasario 16 – osios aktą pasirašė 20 signatarų, kurie įamžinti. Tačiau neabejotina, kad šalia buvo ir dvidešimt pirmas asmuo. Kokia jo profesija?
    Atsakymas: Fotografas
     
  • gratis dating christelijk Kuri savaitės diena buvo vasario 16-oji 1918 metais?
    Atsakymas: Šeštadienis
     
  • Nya Lidköping Kurią valandą buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas? Kada pradėjo posėdį?
    Atsakymas: Posėdis prasidėjo 11.00 val. ryte. 12.30 buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas
     
  • Koks tą dieną buvo oras?
    Atsakymas: „Oras bjaurus, kaip kad jis dažnai pas mus vasario mėnesį esti. Šlapias sniegas taip ir lipdo akis“. (Aleksandras Stulginskis)
     
  • Kuris signataras tikrais giminystės ryšiais buvo susijęs su Gediminu?
    Atsakymas: Donatas Malinauskas. Bernardas Gediminas, kuris buvo A. Mickevičiaus mokinys, buvo jo tikras dėdė. Gediminų giminė save kildino iš kunigaikščio Gedimino. Aišku, tai tik legenda.
     
  • Gudų valstybingumo veikėjas Vaclovas Lastauskas buvo vedęs – ką?
    Atsakymas: Mariją Ivanauskaitę, geriau žinoma kaip Lazdynų Pelėda
     
  • Kurio signataro brolis tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu?
    Atsakymas: Stanislovo Narutavičiaus broils Gabrielius tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu. Deja, po kelių dienų jis buvo nušautas.
     
  • Kuo Lietuvai nusipelnęs Simpsonas?
    Atsakymas: Jis Palangą atidavė Lietuvai. Kaip Lietuva atsidėkojo? Gintariniais karoliais.
     
  • Kokios šalies protektorato siekė Lietuvos vyriausybė 1919 metais?
    Atsakymas: Didžiosios Britanijos
     
  • 1913 m. Lietuvoje jų tebuvo 13. 1932 m. – jau 2000. Šiuo metu, jų skaičius jau apie 2 mln. Kokia naujovė taip efektingai paplito Lietuvoje per XX a.?
    A) Radijo imtuvai; B) Dviračiai; C) Automobiliai.
    Atsakymas: – C) Automobiliai – XX amžiaus pradžioje jie vadinti mechaninės galios vežimais.
     
  • Kas supiršo Antaną Smetoną su Sofija Chodakauskaite?
    A)Jonas Basanavičius; B) Augustinas Voldemaras; C) Vytauto Lansdsbergio senelis (Jonas Jablonskis).
    Atsakymas: C) Vytauto Lansdsbergio senelis (Jonas Jablonskis)
     
  • Kurį dabartinį politiką pakrikštijo Augustinas Voldemaras?
    Atsakymas: Valdą Adamkų
     
  • 1919 – 1922 metais Ministrų kabinete ir Seime vyko aršios diskusijos dėl „muštinio“. Apie ką diskutavo politikai ir visuomenė?
    A) Apie lietuvišką pinigą „litą“; B) apie vaikų auklėjimo priemones; c) apie Kauno maisto aprūpinimą.

    Atsakymas: A) Apie lietuvišką pinigą „litą“
     
  • Kodėl pirmuosius Lietuvos iždo pinigus saugojo Lietuvos kariai su šautuvais, bet be šovinių?
    A) Kariai buvo nepatikimi, todėl nedavė šovinių; B) ginklai buvo nešaudantys, tai ir šovinių nereikėjo; C) vokiečiai neleido.

    Atsakymas: C) vokiečiai neleido. Jie leido lietuviams turėti šautuvus, bet neleido, kad juose būtų šoviniai. Bijojo, kad tie ginklai nebūtų atkreipti į juos.
     
  • Petras Avižonis 1923 m. rašė: „Visoje Lietuvoje yra lygiai tiek pat jų, kiek tik viename Rygos mieste“. Apie kokios profesijos atstovus kalbėjo autorius?
    A) Barzdaskučius; B) Gydytojus; C) Teisininkus.

    Atsakymas: B) Gydytojus – 1920 m. Lietuvoje, be Vilniaus ir Klaipėdos krašto jų tebuvo tik 216. Pats Avižonis – žymus akių gydytojas.
     
  • Zalavas (Švenčionių rajonas); Vilnius; Tokijas; Bezdonys; Magdeburgas; Varšuva; Krokuva (Vavelis); Rasų kapinės (Vilnius). Kokia Lietuvoje prieštaringai vertinamam iš Lietuvos kilusi, istorinė asmenybė sieja šias vietoves?
    Atsakymas: Juzefas Pilsudskis. Gimė ir užaugo Zalave. Mokėsi Vilniuje. Tokijuje lankėsi Rusų – Japonų karo metu, siūlė iš lenkų kilmės karo belaisvių sudaryti legionus, kurie kovotų prieš Rusijos imperiją. 1908 m. Bezdonyse apiplėšė traukinį, pasisavimo 200000 rublių. Po Lenkijos nepriklausomybės gyveno Lenkijoje. Palaidotas Vavelyje (balzamuotas kūnas) ir Vilniuje (širdis).
     
  • Šis žmogus per savo gyvenimą suspėjo sudalyvauti dviejuose vienas kitam visiškai prieštaraujančiuose istoriniuose procesuose. 1918–1920 m. šis rašytojas vadovavo kuriamai Lietuvos žvalgybai ir padėjo atskleisti kelis pavojingus sąmokslus. Praėjus 20 metų, šis „gėrimas“ buvo vienas iš delegatų, kurie važiavo į Maskvą „parvežti Stalino saulės“. Kas jis?
    Atsakymas: Liudas Gira
     
  • Kaip kauniečiai protesto prieš Prancūzijos politiką metu pašmaikštavo prie jų misijos Kaune?
    A) Atnešė gaidį; B) Improvizavo Balstilijos paėmimą; C) Išvadino varliaėdžiais.
    Atsakymas: A) Atnešė gaidį. Juk gaidys - prancūzų simbolis.
     
  • Už ką A. Smetona buvo pasodintas į kalėjimą 1923 metais?
    A) Už smulkią vagystę; B) Už tai, kad išspausdino valdžią kritikuojantį straipsnį; C) Už tai, kad buvo sugautas išgėręs gatvėje.
    Atsakymas: B) Už tai, kad išspausdino valdžią kritikuojantį straipsnį
     
  • 1919 m. balandžio 26 d. Amerikos žemės ūkio asociacija nusiuntė JAV prezidentui W. Wilsonui laišką. Jame buvo prašoma pripažinti Lietuvą. Kokiomis sienomis?
    A) 1569 metų; B) Etnografinėmis; C) pagal tai, kokias nustatys iš JAV atsiųsta delegacija.

    Atsakymas: A) 1569 metų. Kodėl? Nežinoma, gal norėta parodyti, kad kalbama apie didelę valstybę. Bet kuriuo atveju, tai buvo įdomus atvejis.
     
  • Ką tarpukariu tam tikrą dieną lygiai 12 val. pagerbdavo tylos minute?
    A) Vytauto mirtį; B) Vilniaus praradimą; C) Basanavičiaus mirtį.

    Atsakymas: B) Vilniaus praradimą.
     
  • Kodėl tam tikrai atvejais karininkui vedus jis būdavo baudžiamas?
    A)Todėl, kad jo žmoną būdavo įsižiūrėjęs generolas; B) kariškiams vesti buvo leidžiama tik su jų viršininko leidimu; C) taip nutikdavo, jei jis vesdavo kitatautę.
    Atsakymas: B) kariškiams vesti buvo leidžiama tik su jų viršininko leidimu.
     
  • 1926 metų vasarą atsirado radijas. Dėl ko ją kaltino kai kurie ūkininkai?
    A) Dėl to, kad atitraukia nuo ūkio darbų; B) neįdomią programą transliuoja; C) manė, kad dėl radijo subjuro orai, kurie lėmė menką derlių.

    Atsakymas: C) manė, kad dėl radijo subjuro orai, kurie lėmė menką derlių
     
  • Juozas Gabrys-Paršaitis kontraversiška figūra laikomas pirmuoju Lietuvos diplomatu. Tačiau jį mes žinome ir dar vienu slapyvardžiu. Kaip mėgo vadintis Juozas?
    A) Vyte Nemunėliu; B) Grafu de Garliava; C) Vytautu Jogailaičiu.
    Atsakymas: Grafu de Garliava. Tikroji pavardė Paršaitis. Manoma, kad tėvo pavardė jį žemino, todėl rinkosi motinos mergautinę pavardę. Tapo Gabriu. Po to gyvendamas Prancūzijoje, matyt iš noro pasirodyti, buvo žinomas kaip markizas de Garliava. Prancūzijoje gyveno iki nepriklausomybės atkūrimo, kur mokėsi Sorbonos universitete. Garliava jo gimtoji vieta.
     
  • Audra, Drąsutis, Galiūnas, Pikuolis, Giltinė, Smūgis – kas vienija visus šiuos pavadinimus?
    A) Tai – baltų dievybės; B) Tai – karo laivai; C) Tai – tankai.
    Atsakymas: C) Tankai – Tarpukario Lietuvos kariuomenėje buvusios Šarvuočių rinktinės kariai savo tankus vadino tokiais vardais.
     
  • Kas bendro tarp Šventosios bei Liepojos uostų bei tuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos  1939-aisiais metais?
    Atsakymas: Abiejuose uostose minėtais metais  glaudėsi pirmasis  tarpukario Lietuvos karo laivas, pavadintas  prezidento garbei  - „Prezidentas Smetona“
     
  • Šio akto signatarais taip pat buvo  Juozas Šibaila, Aleksandras Grybinas, Bronius Liesys ir Vytautas Gužas. Juos galbūt geriau pažįstame dėl tam tikrų pravardžių. Visiškai tiksliai atsakykite, kuriais metais, mėnesį ir dieną buvo pasirašytas šis aktas.
    Atsakymas: 1949 metų vasario 16 – ąją dieną.
     
  • 1928m. ir 1938m. Lietuvos Respublikos konstitucijų viena iš nuostatų buvo principinė ir bekompromisinė ir nedavė ramybės mūsų kaimynams. Kas pažymėta šioje nuostatoje?
    Atsakymas: Kad VILNIUS YRA LIETUVOS SOSTINĖ
     
  • Apie kokį istoriką bei poliglotą štai taip rašė Ernestas Galvanauskas: „Į aprangą jis nekreipė dėmesio. O ši buvo tikrai nepavydėtina: juoda sulamdyta skrybėlė, nudilinta eilutė, kiek atspurę rankovių galai. [...] Apranga niekam nebūtų rūpėjusi, jei ne jo susitikimai su kitataučiais politikais. Lietuvos delegacijos pirmininkas turėjo lankyti Prancūzijos užsienio reikalų ministeriją ir susitikti su Taikos konferencijos vadovais.“
    Atsakymas: Apie Augustiną Voldemarą
     
  • 100 – istorikas; 50 – medikas; 20 – poetas/dvasininkas; 5 – kalbininkas; 2 - ?; 1 – poetė.
    Kokia po dvejetu užkoduoto „profesija“?
    Atsakymas: Dvasininkas, o tiksliai – vyskupas Motiejus Valančius (tokie buvo litų nominalai).
     
  • „Lašinių skutimo byla“ – viena iš žymiausių tarpukario bylų, kuomet maisto pramonėje dirbantys asmenys amerikietiškus lašinius žymėdavo kaip lietuviškus. Dėl kokios priežasties jie šitaip elgėsi?
    Atsakymas: Nes lietuviški lašiniai buvo brangesni, kokybiškesni už amerikietiškus.
     
  • Kodėl Kaunas po Pirmojo Pasaulinio karo buvo dviaukštis?
    A) Nebuvo pinigų didesniems namams statyti; B) Tai buvo provincijos miestas; C) Pagal carinės Rusijos potvarkį tai buvo karinė tvirtovė, kur nebuvo leidžiami aukštesni pastatai.
    Atsakymas: C) Pagal carinės Rusijos potvarkį tai buvo karinė tvirtovė, kur nebuvo leidžiami aukštesni pastatai.
     
  • Kas tarpukariu buvo vadinamas „valstybės gynėju“? 
    A) Teismo antstolis; B) Valstybės lėšomis skiriamas advokatas; C) Prokuroras.
    Atsakymas: C) Prokuroras – Nes ginė valstybės interesus todėl ir „valstybės gynėjas“.
     
  • Kartą 1938 metų vienas Žibučių kaimo gyventojas Taujėnuose pypkę norėjo prisidegti žiebtuvėliu. Tai pamatę policininkai jam išrašė baudą. Kodėl?
    A) Taip buvo saugomasi gaisro pavojaus; B) viešoje vietose buvo draudžiama rūkyti c). Buvo įvestas degtukų monopolis.
    Atsakymas: C) Buvo įvestas degtukų monopolis.
     
  • Tarpukaryje vykdavo masiniai teismai, kurie nuteisdavo šimtus tūkstančių žmonių. Kaip tai galėjo nutikti?
    A) Lietuva buvo totalitarinė šalis; B) Teisinės sistemos neapsižiūrėjimas; C) Tai buvo visuomeniniai teismai, kurie teisdavo visuomenės reiškinius – madą, girtuokliavimą etc.
    Atsakymas: C) Tai buvo visuomeniniai teismai, kurie teisdavo visuomenės reiškinius – madą, girtuokliavimą etc. Tai tiesiog toks visuomeninis renginys, kuris buvo vadinamas teismu. Juose būdavo svarstomas koks nors visuomeninis reiškinys. Būdavo kaltintojai, gynėjai ir teisėjas, kuris paskelbdavo nuosprendį.
     
  • 1936 metais Lietuvoje dvi savaites nebuvo leidžiami laikraščiai. Kodėl?
    A) Rašytojai atostogavo; B) Trūko popieriaus; C) Dėl rinkimų.

    Atsakymas: Dėl rinkimų. Antanas Smetona tais metais vėl nusprendė šaukti žmones į rinkimus. Buvo renkamas ketvirtasis ir paskutinis Seimas. Kadangi valdžioje buvo norima matyti režimui palankius asmenis, tai ir laikraščiai buvo uždaryti vien tam, kad nekiltų pasipiktinimas spaudoje galintis paveikti esamą situaciją.
     
  • Tarpukario Lietuvoje ant muilo reklamos puikavosi vieno žymaus veikėjo veidas. Kurio?
    A) Augustino Voldemaro; B) Kipro Petrausko; C) Salomėjos Neries.
    Atsakymas: Kipro Petrausko. Kipras buvo scenos žvaigždė, todėl tokia reklama galėjo parduoti daugiau produktų. Taip pat reikia pastebėti, kad žymių žmonių atvaizdai reklamose buvo kiek drąsus žingsnis. Turbūt vien dėl tokios praktikos nebūvimo. Pilnas gaminio pavadinimas – ,,Kipro Petrausko jubiliejinis tualetinis muilas”.
     
  • Gediminas; Vytautas Didysis; Antanas Smetona; Jonas Basanavičius. Kas siejo šias asmenybes tarpukario Lietuvoje?
    Atsakymas: Visi šie asmenys buvo pavaizduoti ant lito monetų ir banknotų. Gediminas – 50; Vytautas – 5, 10, 20, 100; Antanas Smetona – 10; Jonas Basanavičius – 5, 50.
     
  • „Šis žmogus yra tikrai paveikslingas darbuotojas“ – jeigu tokį pasakymą išgirstumėte Mažojoje Lietuvoje XX a. pr., tai reikštų teigiamą darbuotojo savybę. Kokią?Atsakymas: Pavyzdingumą. Mažojoje Lietuvoje XX a. pradžioje paveikslingas – pavyzdingas. Šis žmogus yra tikrai pavyzdingas darbuotojas.
     
  • Šis žymus pramonininkas, mecenatas ir filantropas, 1879 m. atvykęs į Šiaulius su penkių tūkstančių rublių kapitalu, 1914 m. jau buvo milijonierius. Dėl sėkmingos veiklos vadintas „Odų karaliumi“. 2014 m. rudenį šiam asmeniui Šiauliuose buvo pastatytas paminklas. Kas jis?
    Atsakymas: Chaimas Frenkelis.
     

Dalyvavimas projekte „Lietuvos šimtmečio viktorina“ - puikus būdas paminėti ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo metines, bet ir tarptautinių švietimo mainų Lietuvoje dvidešimtmetį.