Nuoširdi pradžia – gerovės ir psichinės sveikatos stiprinimas mokykloje nuo pirmųjų metų

2017-03-16

Vaikų emocinė savivoka ir gebėjimas valdyti emocijas, savivertė ir pasitikėjimas savo jėgomis, tarpusavio santykiai ir atjauta – tai svarbiausi kokybiško bei subalansuoto ugdymo aspektai.

Ruošdami vaikus pasauliniams ekonomikos iššūkiams mes stengiamės pagerinti jų mokymosi rezultatus ir vis geriau suprantame, kad kokybiško švietimo negalima apriboti tik kognityvinėmis užduotimis ir akademiniais pasiekimais. Augdami vaikai turi lavinti reikiamus socialinius ir emocinius gebėjimus, kurie gali padėti jiems sėkmingai susidoroti su raidos etapas, įveikti situacinius iššūkius ir perėjimus iš vieno ugdymo etapo į kitą – su šiais dalykais jie susidurs kelyje iš ankstyvosios vaikystės į paauglystę ir, galiausiai, į suaugystę.

Vaikams reikia išmokti pažinti save, savo stipriąsias puses ir jomis naudotis, valdyti tokias emocijas kaip nusivylimas ir pyktis, susidoroti su netektimis ir pokyčiais, veiksmingai spręsti problemas ir priimti gerus bei atsakingus sprendimus. Jiems reikia tikėti, kad gali keisti savo gyvenimus, išlikti viltingi, ryžtingi ir susitelkę sunkumų akivaizdoje, sukurti ir išlaikyti sveikus santykius, būti supratingi ir empatiški, sugebėti bendradarbiauti su kitais. Vaikams reikia išmokti konstruktyviai spręsti konfliktus, vertinti ir gerbti skirtumus ir įvairovę, rūpintis savimi, kitais ir savo aplinka. Šie gebėjimai būtini tam, kad vaikas galėtų gyventi sveiką, laimingą ir sėkmingą gyvenimą tiek vaikystėje, tiek suaugęs. Mokiniai, kurių socialiniai ir emociniai gebėjimai geresni, gauna geresnius egzaminų įvertinimus palyginti su mažiau socialiai ir emociškai „raštingais“ bendraamžiais. Laimingi žmonės taip pat produktyvesni ir sėkmingesni už nelaimingus.

Kuo anksčiau pradėsime remti sveiką socialinį ir emocinį mažų vaikų vystymąsi, tuo labiau tikėtina, kad mums pavyks sustiprinti jų psichinę sveikatą ir gerovę. Moksliniuose tyrimuose nuosekliai pabrėžiamas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaidmuo kuriant teigiamą požiūrį į mokymąsi ir pasiekimus, stengiantis užkirsti kelią mokyklos nelankymui ir nebaigimui, skatinant teigiamą elgesį ir gerovę. Sveikos kognityvinės, socialinės ir emocinės raidos pamatai dedami ankstyvoje vaikystėje. Tai tampa labai aktualu, kai prisimename, kad vienas iš penkių mokinių patiria psichikos sveikatos problemų, o daugiau negu pusė tokių problemų kyla jiems dar nesulaukus 14 metų. Vaikų ir jaunuolių psichikos sveikatos problemų pastaraisiais dešimtmečiais daugėja, o kai kuriose šalyse savižudybė jau tapo svarbiausia jaunų žmonių mirties priežastimi.

Išeitis – požiūris į mokyklą kaip į visumą

Nėra stebuklingo sprendimo, programos ar priemonės, kuri padėtų stiprinti mokinių gerovę ir psichinę sveikatą bet kokioje kultūrinėje ar socialinėje aplinkoje. Tačiau tarptautinis tyrimas ir praktika aiškiai rodo, kad požiūris į mokyklą kaip į visumą yra veiksmingiausias būdas mokinių gerovei ir psichikos sveikatai stiprinti. Toks požiūris apima rūpestingo ir palankaus mokyklos klimato kūrimą, bendradarbiavimą su tėvais ir bendruomene, socialinių bei emocinių problemų įtraukimą į mokymo programą. Tiksliau, minėtas požiūris apima:

• aiškų socialinio ir emocinio mokymosi, kaip svarbiausių gebėjimų, įtraukimą į mokymo programą, daugiausia dėmesio skiriant asmeninio tobulėjimo ir tarpasmeniniams gebėjimams bei sugebėjimui valdyti krizes;
• socialinio ir emocinio mokymosi įtraukimą į kitas mokymo programos turinio sritis;
• rūpestingos ir integracinės klasės bendruomenės kūrimą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama sveikiems santykiams ir prasmingam bei įtakingam mokinių įsitraukimui į klasės veiklą;
• psichikos sveikatai ir gerovei palankaus visos mokyklos klimato kūrimą, įskaitant:
• bendrą dėmesį ir siekį įgyvendinti integracinę ir į kultūrą atsižvelgiančią praktiką, rūpestį įvairove bei visų mokyklos bendruomenės narių sveikata ir gerove;
• palaikomąjį administravimą, darbuotojų bendradarbiavimą ir kolegialumą;
• aktyvų bendradarbiavimą ir tėvų dalyvavimą vietinės bendruomenės gyvenime;
• pačių darbuotojų socialinių ir emocinių poreikių sprendimą ir psichinės sveikatos stiprinimą.

Konkretaus atvejo tyrimas: „RESCUR – įveikti bangas“

„RESCUR – įveikti bangas“ – tai mokymo įveikti krizes programa, skirta ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui Europoje. Šia programa siekiama stiprinti pažeidžiamų bei marginalizuotų vaikų, kuriems gresia socialinė atskirtis, patyčios, diskriminacija, nepažangumas ir mokyklos nebaigimas, psichikos sveikatą ir gerovę. Joje vadovaujamasi požiūriu į mokyklą kaip į visumą sudarant mokymo programą, kaip ugdyti būtinus įgūdžius, leidžiančius įveikti kliūtis ir užtikrinti gerovę, pavyzdžiui, gebėjimus kurti sveikus santykius, plėtoti augimo mąstyseną, savarankiškumą, gebėjimą išnaudoti asmens stipriąsias puses, o problemas, kaip konfliktai, atmetimas, perėjimas į kitą ugdymo etapą paversti galimybėmis augti. Tėvai taip pat aktyviai dalyvauja, reguliariai atlikdami užduotis namuose, be to, jiems teikiamos rekomendacijos, kaip skatinti mažų vaikų gebėjimą atgauti jėgas ir gerovę. Visa mokyklos bendruomenė raginama judėti kryptimi, padedančia atgauti jėgas, o klasės ir mokyklos tarnauja kaip atsparumo didinimo kontekstas. Programa „RESCUR – įveikti bangas“ prieinama septyniomis kalbomis, su ja galima susipažinti interneto svetainėje www.rescur.eu.

Profesorius Carmel‘is Cefai‘us yra Gebėjimo įveikti krizes ir socialinės bei emocinės sveikatos centro direktorius ir psichologijos docentas Maltos universiteto Socialinės gerovės fakultete.

 

Šaltinis – School Education Gateway