Ko galima išmokti mažame Lenkijos miestelyje?

2013-07-24

Nuo ko viskas prasidėjo? Pačioje birželio pabaigoje, viena koja ir visomis mintimis jau įžengus į vasaros atostogas, sulaukiau netikėto pasiūlymo: kolegė mokytoja, dirbanti vienoje Šiaulių progimnazijoje ir labai aktyviai dalyvaujanti Šiaulių profesinio rengimo centro vykdomo ankstyvojo profesinio orientavimo projekto „OPA“ veiklose (štai kur praverčia ryšiai! :), pasiūlė išbandyti jėgas ir dalyvauti Europos Komisijos remiamame ir Lenkijos nacionalinės paramos tarnybos organizuojamame tarptautiniame programos eTwinning kontaktiniame seminare Pultuske (Lenkijoje), skirtame programos eTwinning naujokams – profesinių mokyklų įvairių dalykų mokytojams.

Apie programą eTwinning buvau girdėjusi iš kolegų, dirbančių kitose mokyklose, magėjo ir pačiai kažką išbandyti, bet… vis pritrūkdavo laiko. Taigi pasiūlymas kaip iš dangaus nukrito pačiu laiku! Tiesa, šansų patekti į šį seminarą buvo nedaug: be 25 mokytojų iš Lenkijos ir 23 mokytojų iš Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Portugalijos ir Slovakijos į seminarą galimybę vykti turėjo tik du mokytojai iš Lietuvos. Bet juk pabandyti verta! Taigi ilgai nedelsdama (iki paraiškos pateikimo buvo likusios tik kelios dienos) ir pro ausis praleisdama kai kurių kolegų replikas, esą Lenkija – tai ne ta šalis, kurioje galima išmokti ko nors naujo, sudėliojau mintyse savo įsivaizduojamo projekto idėją, užpildžiau paraišką ir su nekantrumu laukiau rezultatų.

Mums pavyko! Man ir mano kolegai profesijos mokytojui Tomui Brazauskui iš Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro pasisekė: neilgai trukus mus pasiekė žinia, kad vyksime semtis patirties į Pultuską! Akivaizdu, bet neįtikėtina: vėliau paaiškėjo, kad konkursui iš viso buvo pateiktos… tik trys mokytojų iš visų Lietuvos profesinių mokyklų paraiškos! Nors galva buvo pilna linksmesnių minčių, ramybės nedavė klausimas: kodėl mokytojai nepasinaudojo tokia puikia galimybe? Reikalavimai kandidatams tikrai buvo įkandami kiekvienam: tereikėjo pateikti savo idėją – būsimo projekto viziją ir prisiminti anglų kalbos pagrindus (užbėgdama įvykiams už akių galiu išduoti, kad kelios mokytojos iš Lenkijos taip ir neprakalbo seminaro metu angliškai, bet niekam nesiūlyčiau atsidurti jų kailyje: vertėjais dirbti niekas neturėjo laiko (nors lenkų buvo didžioji dauguma), todėl mokytojos seminaro metu tiesiog veltui leido laiką).

Į kelionę! Ankstyvą liepos 4-osios rytą, termometro stulpeliui peršokant 30 laipsnių šilumą (tiksliau, karštį), palikome užnugaryje Lietuvą ir su nekantrumu patraukėme per Lenkijos „kalnus ir klonius“ Pultusko link. Su kolega Tomu pasirinkome vykimą automobiliu ir nenusivylėme: buvome kelionės šeimininkai (nereikėjo derinti jokių tvarkaraščių, persėdimų iš vienos transporto priemonės į kitą, laukti, kol kas nors pasitiks Varšuvoje ir palydės iki Pultusko…), turėjome nei per daug, nei per mažai laiko susipažinti, aptarti mokyklų panašumus ir skirtumus, taip pat galėjome grožėtis pro automobilio langus Lenkijos peizažu, pro šalį prabėgančių miestelių vaizdais.

Pultuskas mus gerokai nustebino: nesitikėjome, kad didžiulė pilis, kurioje turėjo vykti seminaras, stūkso tokiame mažame miestelyje. Turėjome kelias laisvas valandas iki oficialios seminaro pradžios – per jas miestelį išvaikščiojome skersai ir išilgai. Juokavome, kad miestelis renginiui turbūt pasirinktas neatsitiktinai: kad vos keli „sklep‘ai“ (lenk. „sklep“ parduotuvė) ir vienas „pub‘as“ (angl. „pub“ aludė) neblaškytų seminaro dalyvių dėmesio.

Miestelyje iš tiesų gyvena tik 30 000 gyventojų, tačiau Pultuskas garsėja ilgiausia Europoje turgaus aikšte ir dėl įsikūrimo ypatingoje vietoje – upių apsuptyje – yra vadinamas „Mazovijos Venecija“. Senovinė pilis, kurioje vyko renginys ir gyveno seminaro dalyviai, iš tolo dvelkia didybe ir paslaptimi: ne kartą atrodė, kad iš už tamsaus koridoriaus kampo ar sunkių kambario užuolaidų galvą kyštels vaiduoklis…

Darbai nelaukia. Nors po kelionės, pirmųjų įspūdžių ir karščio dirbti nelabai norėjosi, laukė oficiali renginio pradžia ir pirmoji pažintis su seminaro dalyviais. Nuobodžiauti nebuvo kada: po trumpo organizatorių pasveikinimo ir programos eTwinning pristatymo, vienas po kito sekė aktyvaus darbo grupėse užsiėmimai: pagal tam tikras vardinės kortelės žymas būrėmės į grupes; aiškinomės, kuriai šaliai būdingi vieni ar kiti bruožai; prisistatėme ir pristatėme savo projekto idėją (man labai patiko organizatorių sprendimas kiekvienam dalyviui skirti tik po vieną minutę: kadangi mokytojai labai skirtinga publika – vieni teoretikai, kiti praktikai – toks sprendimas vieniems neleido išsiplėsti iki begalybės, kitiems – ieškoti žodžių kišenėje), mezgėme pirmuosius kontaktus. Prisipažinsiu: nors iš pradžių norėjosi ne žaidimų, o šalto dušo, veiklos taip įtraukė, kad pakvietus vakarienės nenoromis palikome konferencijų salę. Man labai pasisekė, nes darbo grupėse metu net devyni mokytojai pareiškė norą prisijungti prie mano siūlomo projekto idėjos, taigi savo tikslą pasiekiau jau pirmąjį vakarą, todėl galėjau atsipūsti ir iki ryto pamiršti rimtus darbus…

Sesija I. Sesija II. Sesija III. Sesija IV.

Tokia buvo mūsų antrosios dienos programa. Iš pirmo žvilgsnio gal ir ne pati patraukliausia, turint omenyje, kad kaitinant neįsivaizduojamo karštumo saulei, dauguma pilies-viešbučio svečių pleškenosi ir deginosi čia pat prie upės įrengtuose paplūdimiuose. Bet… mes atvažiavome semtis patirties, taigi pramogos (pagal programą jos buvo numatytos vėlais vakarais po darbų) turėjo palaukti.

Antrąją dieną pradėjome projektų gerosios patirties pavyzdžių analizavimu. Patirtimi dalijosi mokytoja Božena Ferens, kurios vydytas programos eTwinning projektas „Me, my town, my future“ („Aš, mano miestas, mano ateitis“) praėjusiais metais buvo paskelbtas geriausiu Lenkijoje, kitas šios mokytojos projektas šiais metais išrinktas geriausiu profesinių mokyklų kategorijoje. Kadangi mano patirtis programos eTwinning veiklose buvo minimali, iš mokytojos Boženos pasakojimo labiausiai įstrigo keli pastebėjimai: pirmiausia nereikia persistengti su partnerių paieška, idealiausia, kai projekte dirba 4–5 partneriai, nes įsitraukus į veiklas didesniam būriui, didžioji dauguma tik kelia chaosą ir nieko nedirba; kita įdomi mintis – programos eTwinning projektai gali trukti nuo vienos dienos iki neriboto laiko, bet geriau neskubėti su darbais kelerius metus į priekį, o apsiriboti pusmečiu ar metais.

Anglų kalbos mokytojos Dominikos Tokarz geroji programos eTwinning projektų patirtis – mokinių didesnė motyvacija mokytis anglų kalbos. Kadangi, pasak Dominikos, Lenkijos profesinėse mokyklose mokiniai dažniausiai mokosi tik specialybės anglų kalbos, o to tikrai nepakanka, padėdavo programos eTwinning veiklos. Mokiniai nemėgsta sausų tekstų ir testų, bet programos eTwinning siūlomi aktyvūs mokymo metodai (pokalbiai virtualioje erdvėje, vaizdo konferencijos ir kt.) skatina juos intensyviau mokytis anglų kalbos. Ir nors eTwinning projektai nėra skirti mokinių ar mokytojų mainams organizuoti (tai veiklos virtualioje erdvėje), tačiau programos eTwinning pliusas – patikimi partneriai, su kuriais vėliau galima įsitraukti į kitų Europos Komisijos remiamų programų (Comenius, Leonardo da Vinci) projektus.

Apsiginklavę mineralinio vandens buteliukais leidomės į kitas pilies menes praktiškai mokytis, kaip pasinaudoti programos eTwinning siūlomomis galimybėmis. Kadangi po kiekvienos teorinės dalies mūsų laukdavo praktinis atsiskaitymas (angl. „homework“ – namų darbai), kuriuos čia pat virtualioje Twin erdvėje patikrindavo paskaitos lektoriai, tinginiauti ar ko nors nesuprasti buvo neįmanoma. Ir nesvarbu, kaip pastebėjo seminaro vadovė Ewa Rainska-Nowak, kad dabar mes nieko nesuprantame ir niekas mums nelenda į galvą, o rytoj dar ir nieko neatsiminsime – kai pradėsime dirbti, viskas susidėlios į vietas.

Ką įdomaus ir naudingo išgirdome paskaitose? Lektorė Jolanta Okuniewska supažindino su programos eTwinning darbalaukiu (eTwinning Desktop). Tai virtuali erdvė, kur pateikiama visa pagrindinė informacija apie programos eTwinning naujienas, veiklas, mokymus, tačiau svarbiausia, kad čia sukuriamas ir galimiems partneriams pristatomas kiekvieno norinčiojo Profilis – pagrindinė informacija apie mokytoją, jo dėstomus dalykus, mokyklą, pageidaujamas veiklos sritis. Toliau jau bendravimas Mokytojų kambaryje, kontatų užmezgimas, projektų kūrimas.

Adam Stepinski, mokytojas, turintis daugiau nei 20 metų dalyvavimo įvairiuose projektuose patirtį, savo paskaitoje didžiausią dėmesį skyrė mokinių motyvacijai. Tam, kad išsiaiškintų, ko nori mokiniai, kas jiems būtų įdomu, ką jie su malonumu darytų, Adam skiria labai daug laiko: vykdo apklausas, jas analizuoja, rengia diskusijas. Vienas iš dažniausiai šio mokytojo taikomų metodų – nebaigti sakiniai: mokiniams pateikiamos daugiaprasmių sakinių pradžios, o mokiniai garsiai diskutuodami ir stengdamiesi vienas kitą pralenkti ieško tinkamiausių pabaigų, kol paaiškėja, kad vienos idealiausios nėra – visi teisūs.

Katarzynos Sopolinskos vestas užsiėmimas „Šimtas IKT įrankių“ (angl. „Hundred ICT tools“) visus gerąja prasme abstulbino: tiek įdomių ir naudingų tinklalapių (piešimo, animacijos, muzikos, e. žurnalų kūrimo ir kt.) per tokį trumpą laiką dar niekada neteko pažinti, ką jau kalbėti apie praktinį išbandymą! Įsijautę į mokinių vaidmenį, pamiršę nuovargį ir karštį, kelias valandas kūrėme neįtikinamiausius dalykus: iš kompiuterių kolonėlių sklido nerealiausi garsai, iš ekranų žvelgė sukurti fantastiškiausi personažai… Čia pat norėjosi ir e. žurnalus pradėti rašyti, ir animacinius filmukus kurti… Bet tam dar bus laiko prasidėjus naujiems mokslo metams.

Darbo dieną užbaigė Dominikos Tokarz paskaita „eTwinning TwinSpace“. Tai buvo įžanga į kitos dienos praktinį darbą – programos eTwinning projekto kūrimą ir registraciją. Dominika mokė pateikti virtualioje erdvėje informaciją apie projektą, kviesti partnerius, dalytis informacija ir veiklomis, įtraukti į užsiėmimus mokinius, mokinių tėvus, mokyklos ar net miestelio bendruomenę.

Registruojame naujus projektus.

Trečioji diena buvo skirta partnerių paieškai ir naujų projektų registracijai. Nors jau pirmąjį vakarą buvome susibūrę į devynių mokytojų grupę bendram projektui kurti, programos eTwinning ekspertams patarus, projekto partnerių skaičių sumažinome iki šešių. Puiki mūsų darbo grupė – mokytojai Jozef iš Slovakijos, Maria Natalia iš Portugalijos, Karolina, Berenika ir Katarzyna iš Lenkijos bei aš, atstovaujanti Lietuvai – sutarėme, kad nuo naujų mokslo metų įgyvendinsime savo mokyklose programos eTwinning projektą – e. žurnalą „A Life of Our Students Throughout a Year“ (lietuviškas vertimas – kiekvieno verčiančiojo sveikos fantazijos reikalas :).

Popamokinė veikla

Tiesos dėlei reikia pripažinti, kad seminaras nebuvo vien tik juodas darbas – kiekvieną vakarą mums buvo organizuojama kultūrinė pažintinė veikla (o jeigu ir nebuvo – susiorganizuodavome patys J). Nors pirmąją dieną neramino mintis, ką būtų galima įdomaus nuveikti tokiame mažame miestelyje, buvome labai maloniai nustebinti staigmenomis (organizatoriai jų neišduodavo iki paskutinės akimirkos): mums buvo suorganizuota nacionalinė grilio vakarienė (fantastiško skonio kepsniai, dešrelės, vietinių gėrimų degustacija, šokiai ir dainos prie didžiulio laužo…), iškyla senoviniais pilies laivais upe.

Seminaras man paliko didžiulį įspūdį: puiki organizacija, įdomios ir naudingos veiklos, pasiektas maksimalus rezultatas – ar buvo galima tikėtis daugiau?

P. S.

Kas man asmeniškai buvo nauja, netikėta ir į ką siūlyčiau atkreipti dėmesį:

1. Pirmiausia nereikia toli važiuoti: net ir pokalbis kelionėje su kolega iš Lietuvos gali būti labai įdomus ir naudingas.

2. Nevenkite „artimojo“ užsienio (Lenkijos, Latvijos…): nors žolė tokia pat žalia ir dangus toks pat mėlynas, tikrai atrasite naujų dalykų – dar neišbandytų mokymo metodų, įdomios patirties…  O kur dar nacionalinės virtuvės ypatumai, neišbandytos pramogos, kultūriniai vakarai…

3. Neskubėkite (nu) vertinti miestelio, į kurį esate pakviesti, pagal dydį, gyventojų skaičių: net ir mažiausias miestelis gali garsėti neįtikinamiausiais faktais ir objektais, garsinančiais jį visame pasaulyje.

4. Būkite tikri, kad kontaktiniame seminare (kaip ir bet kuriame tarptautiniame renginyje) anglų kalbos be abejonės prireiks: nepavyks tyliai pratūnoti kamputyje, tikrai būsite pastebėti ir mandagiai paprašyti prisistatyti, papasakoti apie save. Nekalbėdami angliškai nejaukiai jausitės ir aktyvaus darbo grupėse, ir neformaliai bendraudami po užsiėmimų.

5. Programos eTwinning projektai nėra skirti mokinių ar mokytojų mainams organizuoti, tai veiklos virtualioje erdvėje, tačiau eTwinning pliusas – patikimi partneriai, su kuriais vėliau galima įsitraukti į kitų programų remiamus projektus.

6. Ne visi esame žavūs, drąsūs, iškalbingi, bet pakanka šypsenos ir gražaus žodžio, kad būtų užmegztas šiltas kontaktas. Dalykimės tuo ne tik su partneriais iš užsienio ir ne tik ypatingomis progomis (kol vyksta kontaktinis seminaras), bet ir su kasdien sutinkamais bendradarbiais, mokiniais – tai taip praskaidrina nuotaiką!

Sėkmės visiems naujuose projektuose! Patikimų partnerių, originalių minčių ir įdomių darbų!

Eglė Beinoravičienė
Šiaulių profesinio rengimo centro mokytoja