Naujienos

Judėkim mokinio link: eTwinning patirtys

2016-07-12

Mokytojas lietuviškai ar net kokiomis dviem užsienio kalbomis pasakoja bei pasiskaityt pasiūlo apie gimtinę su žolynėlių pilnais darželiais, apie žemdirbių liejamą prakaitą, geležinkeliais lėtai riedančius traukinius, kuriais laimingos šeimos keliauja prie jūros. Kai kuriose pamokose vaikai sužino, koks išsamus tų darželių turinys ir biologinė kokybė, kitose – gauna informacijos apie žemdirbių dainuojamų melodijų vingrybes ar po darbų vartojamo maisto cheminę sudėtį bei poveikį organizmui, trečiose pasimoko, kaip apskaičiuoti traukinių greitį, nuvažiuoto kelio ilgį ir galimus susidūrimus su priešpriešiais judančiomis kliūtimis, geografinę tam tikrų objektų padėtį transporto priemonės atžvilgiu. Yra ir pamokėlių, paliekančių atvirus klausimus apie šeimos narių tarpusavio santykius, miškų bei vandens telkinių ekologinių problemų sprendimą be pabaigos. Ar reikia priminti, kad mūsų mokytojai labai myli vaikus ir stengiasi ugdyti juos brandžiomis, savarankiškomis asmenybėmis, galinčiomis prisiimti atsakomybę už savo ir ateities kartų ateitį? O vaikučiai  labai linksmai sau leidžia laiką facebook-e, massanger-y, snapchat-e ir nesuka galvos dėl mokytojų pastangų. Nes ten, kur jie tą laiką leidžia, tikrai nenuobodu. Kai kurie iš ugdytinių, žinoma, gerbia pedagogus dėl jų pastangų įkvėpti, pamokyti, pagelbėti… Kai kurie, ko gera, kartais net pagaili, užjaučia tuos žmones, aukojančius savo laiką (kartais net didžiąją gyvenimo dalį) mokiniams. O dauguma… Nuobodžiauja? Nuobodžiauja ir lengvai negrįš prie darželių su žydinčiais žolynėliais.  Ak, tiesa, straipsnelis ne apie juos, o apie pedagogus, vis dėlto galinčius tam tikrais būdais  pasiekti mokinių „kosmines aukštumas“ ir būtent ten tęsti ugdymo procesą…

Šį pavasarį  sužinojau apie tarptautinius „eTwinning“ mokytojų seminarus, vykstančius skirtingose Europos šalyse jau daugiau negu dešimt metų ir skatinančius mokyklų bendradarbiavimą, naudojantis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Įdomu buvo tai, kad „eTwinning“ veiklos dalyviai apie ją atsiliepia  labai palankiai: jie mano, jog tai pats smagiausias ir labiausiai įkvepiantis būdas mokytis. Seminarų metu skirtingų šalių švietimo įstaigos gali lengvai užmegzti ilgalaikes ir trumpalaikes partnerystes bet kuria tema, gali dalytis ištekliais, veiklos pavyzdžiais ir idėjomis socialiniame tinkle ir bendradarbiauti įgyvendindamos projektus su savo mokiniais bei partneriais specialioje erdvėje „TwinSpace“. Erdvė „eTwinning Live“ suteikia žmonėms galimybę pasinaudoti įvairiomis profesinio tobulinimo veiklos galimybėmis.

Susidomėjau. Pateikiau paraišką dėl dalyvavimo šiemet birželio 8-11 dienomis Lietuvoje vyksiančiame kontaktiniame seminare „Integration of gamification into curriculum” („Sužaidybinio metodo integravimas į mokymo turinį”). Labai greitai Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorės A. Kundreckaitės buvau pakviesta dalyvauti (kaip ir kiti 11 lietuvių mokytojų), elektroniniu paštu gavau kolegų lietuvių kontaktinius duomenis, su kuriais jau iki seminaro palaikėme ryšį. Norėjau daug sužinoti, bet neramino tai, jog renginys vyks anglų kalba, o ja nekomunikavau daugiau nei dvidešimt metų. Beje, seminaras tarptautinis, jame dalyvavo 60 mokytojų iš 12 Europos šalių: Austrijos, Belgijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos ir Vengrijos. Nerimas dėl kalbinio barjero ėmė sklaidytis vos prasidėjus seminarui, po D. Dovydėnienės, eTwinning kuratorės Lietuvoje, įžanginio žodžio. Anglų kalba netrukdė ir vėliau – per seminaro dalyvių žaismingą susipažinimą, per J. Morkūnaitės ir M. D’Innocenzo (Italija) pranešimus „How to plan a good project” („Kaip suplanuoti gerą projektą”) bei „Quality in eTwinning projects” („eTwinning projektų kokybė”)… Neatsirado didesnių sunkumų ir dirbant grupėmis po 6-8 narius iš skirtingų šalių, nes visi buvo labai geranoriškai nusiteikę; jei pritrūkdavom kokio žodžio ar sakinių konstrukcijos atrodė itin painios, padėdavo gestai ir šypsenos bei atlaidus juokas. Burtų keliu į mūsų darbo grupę pateko pedagogai iš Latvijos, Vengrijos ir Lietuvos. Beje, tik žavėtis buvo galima grupelėje dirbusių lietuvių mokytojų – A. Krikščiūnienės (iš Panevėžio r. Smilgių gimnazijos) ir S. Petkuvienės (iš Šiaulių r. Stasio Anglickio mokyklos) sumanumu, gebėjimu profesionaliai pasinaudoti gauta bendrąja informacija. Kolegės turėjo veiklos kituose tarptautiniuose projektuose patirties, kuria noriai dalijosi, kai atlikdavome praktines užduotis. Mokytojos produktyviai bendradarbiavo, rodė lyderiavimo įgūdžius – A. Krikščiūnienė siūlė  idėjas, kūrė pozityvią veiklos atmosferą, S. Petkuvienė puikiai vadovavo darbo grupei, mūsų sukurtą projektą sėkmingai pristatė seminaro dalyviams. Grupelėje drauge buvo smagu ne tik sėkmingai mokytis bei praktiškai taikyti naujus dalykus, bet ir tobulinti anksčiau įgytą pedagoginę patirtį.

Per tris darbo dienas klausėmės paskaitų apie pagalbą mokytojui, norinčiam ne vadovauti mokiniui, o bendradarbiauti su juo per mobiliuosius įrenginius, per TwinSpace erdvę. Sudomino S. Riškienės pranešimas tema „Mobile devices into curriculum“ („Mobilių įrenginių integravimas į ugdymo procesą“) bei L. Vidauskienės – „Possibilities of TwinSpace“(„Platformos TwinSpace galimybės“). Visai nesudėtingi ir, ko gera, itin veiksmingi galėtų būti siūlomi darbo metodai, kai mokymosi užduotys keliamos į elektroninę erdvę, o jos atliekamos mokiniams nuolat kontaktuojant tarpusavyje, bendradarbiaujant. Pedagogui beliktų tik konsultuoti, iškilus neaiškumams, ar vertinti atliktus darbus pagal susikurtą (gal drauge su mokiniais?) vertinimo sistemą.

Manau, daug naudos kiekvienam seminaro dalyviui davė informacija apie sužaidybinimo taikymo galimybes per pamokas. Ta tema pasisakė lektoriai V. Šiaučiūnė (Panevėžio r. Velžio gimnazijos mokytoja) – „Ways to gamify your classroom“ („Sužaidybinimo būdai jūsų klasėje“) – ir B. Verswijvel iš Belgijos – „Gamification activities in the classroom“ („Sužaidybinimo metodo integravimas į mokymo turinį“). Buvo pateikta pavyzdžių, kurie parodė, kad, taikant sužaidybinimo būdus, mokymosi turinys tampa labai patrauklus ir vaikams, ir paaugliams, kyla jų mokymosi motyvacija, jie greičiau bei geriau įsimena naujus dalykus.

Tai, ką gavome seminaro metu, viliamės panaudoti grįžę į savo švietimo įstaigas, kad mokymo procesas taptų veiksmingesnis, patrauklesnis mokiniams. Ir ne tik. Kiekviena darbo grupė parengė ir pristatė savo projektą. Mes savąjį ketiname vykdyti su skirtingų šalių (Latvijos, Vengrijos, Lietuvos) septynių mokyklų 12-18 metų paaugliais ir pedagogais spalio mėnesį „TwinSpace“ erdvėje. Tikimės, kad „eTwinning” projektas padės mokiniams ne tik lavinti IKT bei anglų kalbos įgūdžius, pažinti kitas kultūras, bet ir pasijusti perspektyvia besimokančios Europos bendruomenės dalimi. O pedagogai, skleisdami gerąją patirtį, paskatins savo kolegas bendradarbiauti bei sėkmingai ieškoti profesinio tobulinimosi galimybių.

 

Panevėžio „Saulėtekio” progimnazijos etikos ir lietuvių kalbos mokytoja metodininkė V. Lizdenienė

Naujienų kategorijos

Žymos